Rugsėjis prasidėjo saulėtais orais ir beveik pilnai užpildytomis Europos dujų saugyklomis, todėl mėnesio pradžioje elektros kainos buvo žemos. Dėl sugedusio „NordBalt“ kabelio tarp Lietuvos ir Švedijos didžiąją mėnesio dalį nevyko pigesnės elektros importas iš Skandinavijos, ją keitė šiluminėse ir vėjo elektrinėse gaminama energija, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Nepaisant to, rugsėjo mėnesio elektros kaina buvo mažesnė nei pernai ar užpernai.
Rugsėjo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 117,4 Eur / MWh. Tai 15 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį, kai kaina buvo 102,5 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms rugsėjį turėjo elektros jungties „NordBalt“ gedimas, jį švelnino didesnė vėjo jėgainių generacija ir importas iš Latvijos bei Lenkijos.
„Rugsėjo 4 d. įvykęs „NordBalt“ kabelio atsijungimas ir iki rugsėjo 23 d. trukę gedimo vietos paieškos ir remonto darbai buvo didžiausią įtaką elektros kainoms turėjęs įvykis rugsėjį. Didžiąją mėnesio dalį Lietuva negalėjo importuoti įprastai pigesnės elektros energijos iš Švedijos. Per mėnesį net 67 proc. sumažėjęs importas iš Švedijos buvo pakeistas didesniais importo srautais iš Lenkijos ir Latvijos.
Kaimyninėje Latvijoje šiluminių elektrinių generacija augo net 57 proc., nuo 89 GWh iki 140 GWh. Dalį prarasto importo iš Švedijos pakeitė išaugusi vėjo generacija, ji Baltijos šalyse padidėjo 22 proc., nuo 171 GWh iki 209 GWh. Nepaisant to, kad rugsėjį galimybės importuoti pigesnę elektros energiją buvo ribotos, palyginti su 2022 ir 2021 metų rugsėjo mėnesiais, šiemet fiksavome mažiausią vidutinę kainą“, – sako L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas mažėjo
Rugsėjo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, augo 15 proc. – nuo 102,5 Eur / MWh iki 117,4 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje kaina buvo šiek tiek mažesnė – 113,6 Eur / MWh. Vakarų ir Centrinėje Europoje elektros kainos taip pat buvo šiek tiek mažesnės: Vokietijoje – 100,7 Eur / MWh, Prancūzijoje – 88,7 Eur / MWh, Lenkijoje – 109,8 Eur / MWh, o pigiausioje Skandinavijos šiaurinės zonose kaina svyravo iki 10 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina rugsėjo mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 117,3 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2021 ir 2022 metais ji atitinkamai siekė 124 ir 360 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 899 GWh. Palyginti su rugpjūčiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį mažėjo 2 procentais.
Daugiausiai gamino vėjo elektrinės
Bendrai Lietuvoje per rugsėjį buvo pagaminta 463 GWh elektros energijos šiek tiek daugiau, nei rugpjūtį, kai generacija siekė 461 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės rugsėjį gamino daugiausiai – apie 38 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 14 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu: nuo 153 GWh iki 175 GWh. Rugsėjį saulės elektrinių gamyba mažėjo nežymiai nuo 86 GWh iki 85 GWh. Panaši tendencija stebėta ir hidroelektrinėse, kurių gamyba mažėjo nežymiai – nuo 66 GWh iki 60 GWh. Tačiau kur kas reikšmingiau mažėjo šiluminių elektrinių generacija, kuri sumažėjo nuo 111 GWh iki 78 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 56 proc. šalies poreikio*. Importas į Lietuvą siekė 562 GWh, palyginti su rugpjūčio duomenimis, jis mažėjo 23 proc. nuo 728 GWh. Rugsėjį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 28 proc., iš Latvijos – 38 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota 34 procentai. Eksportas rugsėjį mažėjo 71 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu nuo 183 GWh iki 53 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 74 proc., o likę 26 proc. – į Latviją.
