Rugpjūtis prasidėjo vėjuotais ir lietingais orais, dėl kurių elektros kainos buvo itin mažos, o kartais ir neigiamos. Tačiau dėl sugedusio atominės elektrinės reaktoriaus Suomijoje ir mažesnės vėjo jėgainių gamybos antroje rugpjūčio pusėje Lietuvoje elektrą turėjo gaminti vietinės šiluminės elektrinės, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Rugpjūčio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 102,5 Eur / MWh. Tai 22 proc. daugiau nei liepos mėnesį, kai kaina buvo 84 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, daugiausia įtakos elektros kainų augimui rugpjūtį turėjo gedimai Suomijos ir Estijos elektrinėse, mažėjusi vėjo generacija, tačiau beveik pilnai užpildytos Europos dujų saugyklos neleido sparčiau kilti dujų – tuo pačiu ir elektros – kainoms.
„Rugpjūtį elektros rinka mūsų regione buvo itin permaininga. Pirmoje mėnesio pusėje vėjo ir saulės jėgainių gamyba buvo itin didelė. Dėl to rugpjūčio 8 d., antradienį, 16 val. Lietuvoje elektros kaina buvo neigiama ir siekė -10 Eur / MWh. Tuo metu Švedijos ir Suomijos zonose dėl itin didelės vėjo jėgainių gamybos elektros kainos visą parą buvo neigiamos. Dėl lietingų orų rugpjūčio pradžioje staiga išaugo Latvijos hidroelektrinių gamyba, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo minimali.
Tačiau antroje mėnesio pusėje sumažėjus generacijai iš atsinaujinančių išteklių elektros kainos pradėjo augti. O rugpjūčio 21 d. fiksavome aukščiausią šio mėnesio dienos kainą – 203 Eur / MWh. Tiesa, tą dieną Suomijoje ir Estijoje elektra buvo dar brangesnė – 244 Eur / MWh, kadangi prieš kelias dienas prasidėjo neplanuotas Olkiluoto-2 atominės elektrinės reaktoriaus remontas“, – sako L. Varanavičius.
Pasak jo, Suomijoje praradus 890 MW galios įrenginį, elektros kainų šuolį pajuto ir Baltijos šalys, kurios įprastai importuoja elektrą iš Švedijos ir Suomijos. Dėl to Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gamybą reikšmingai didino šiluminės elektrinės. Prie didesnių kainų prisidėjo ir išaugęs importas iš Lenkijos.
„Kalbant apie šių metų rugpjūtį svarbu prisiminti, kaip šis mėnuo atrodė prieš metus, kai vidutinė elektros kaina buvo beveik 5 kartus didesnė, o valandinė kaina buvo pasiekusi 4000 Eur / MWh ribą. Tada aukštas kainas lėmė brangios gamtinės dujos, kurias Europa sparčiai kaupė žiemai. Šiemet Europos dujų saugyklos jau dabar viršija 90 proc. užpildymą, maždaug 2 mėnesiais anksčiau nei planuota. O ankstyvas pasiruošimas žiemai lėmė, kad rugpjūtį gamtinių dujų kaina Vakaruose buvo pakankamai stabili“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Dujų kaina „GET Baltic“ biržoje rugpjūtį augo apie 20 proc. nuo 37 Eur / MWh iki 45 Eur / MWh. O aukščiausia dujų kaina buvo rugpjūčio 22 dieną: 49 Eur / MWh.
Aukščiausios kainos – Lenkijoje
Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje kaina buvo šiek tiek mažesnė – 94,4 Eur / MWh. Vakarų Europoje elektros kainos taip pat buvo šiek tiek mažesnės nei Baltijos šalyse: Vokietijoje – 94 Eur / MWh, Prancūzijoje – 91 Eur / MWh. Brangiausia prekybos zona Baltijos jūros regione išliko Lenkija, kurioje mėnesio kaina siekė 107 Eur / MWh, o pigiausiose šiaurinėse Skandinavijos zonose kaina svyravo apie 20 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 943 GWh. Palyginti su liepa, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį augo 7 procentais.
Daugiausiai gamino vėjo elektrinės
Bendrai Lietuvoje per rugpjūtį buvo pagaminta 461 GWh elektros energijos – 5 proc. daugiau nei liepą, kai generacija siekė 441 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 49 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės rugpjūtį gamino daugiausiai – apie 33 proc. visos Lietuvos gamybos. Tačiau jų generacija mažėjo 9 proc., palyginti su liepos mėnesiu: nuo 168 GWh iki 153 GWh. Rugpjūtį saulės elektrinių gamyba taip pat mažėjo apie 20 proc. nuo 107 GWh iki 86 GWh. Tačiau maždaug dvigubai išaugo šiluminių elektrinių generacija, ji padidėjo nuo 54 GWh iki 111 GWh. Hidroelektrinių generacija ir kitų elektrinių gamyba išliko panašiame lygyje kaip ir mėnesį prieš tai.
Bendras importo srautas sudarė 56 proc. šalies poreikio*. Importas į Lietuvą siekė 728 GWh, palyginti su liepos duomenimis, jis augo 9 proc. nuo 669 GWh. Rugpjūtį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 70 proc., iš Latvijos – 11 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota 19 procentų. Eksportas rugpjūtį augo 23 proc., palyginti su liepos mėnesiu nuo 149 GWh iki 183 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 59 proc., o likę 41 proc. – į Lenkiją.
