Liepos viduryje fiksuota rekordinė vėjo generacija baigėsi ir į Baltijos šalis praėjusią savaitę atėjo daug ramesni orai. Vėjo ir saulės elektrinėms gaminant nedaug, jas pakeitė tranzitinis srautas per Lenkiją iš Slovakijos, Čekijos ir Švedijos, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Asociatyvi Tautvydo Levinsko nuotr.
Liepos 24–30 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 7 proc. nuo 92 Eur / MWh iki 98 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 21 proc. nuo 81 Eur / MWh iki 98 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse apie 40 proc. mažėjusi vėjo elektrinių generacija lėmė augančias elektros kainas. Maksimaliai importuojant iš žemiausiomis kainomis pasižyminčių Švedijos ir Suomijos zonų, sumažėjusią vėjo gamybą keitė importas iš Lenkijos kaimynių. Įprastai per Lenkiją mus pasiekia tranzitiniai srautai iš Vokietijos dėl didelio atsinaujinančių šaltinių generuojamo pertekliaus.
Tačiau praėjusią savaitę vėjo generacija Vokietijoje buvo nedidelė, todėl elektros srautas į Baltijos šalis per Lenkiją tekėjo iš Slovakijos, Čekijos bei tos pačios Švedijos. Šiose šalyse didelius energijos kiekius gamina branduolinės ir šiluminės elektrinės“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. ir siekė 196 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 39 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 76 GWh elektros energijos – 15 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 76 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę reikšmingai mažėjo vėjo jėgainių gamyba, nors jos vis tiek pagamino daugiausiai, palyginti su kitais šaltiniais. Vėjo elektrinių generacija mažėjo 38 proc. nuo 35 GWh iki 22 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba išliko tokia pati, kaip ir savaitę prieš tai – apie 20 GWh. Nežymiai mažėjo saulės elektrinių generacija – nuo 21 GWh iki 19 GWh. Tačiau panašiu kiekiu išaugo hidroelektrinių gamyba – ji padidėjo nuo 9 GWh iki 11 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 28 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 26 proc., šiluminės elektrinės – 26 proc., hidroelektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 63 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 2 proc. nuo 150 GWh iki 153 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 77 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. – iš Latvijos, o likę 10 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 36 proc. nuo 35 GWh iki 23 GWh. 75 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likęs ketvirtadalis eksportuotas į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 29 proc. Lenkijos kryptimi ir 19 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
