Konkurencijos taryba, atlikusi elektroninių prekyviečių stebėseną, akivaizdžių neleistinų konkurencijos ribojimų ar kitų veiksmingą konkurenciją elektroninėje prekyboje varžančių veiksnių nenustatė. Vis dėlto institucija atkreipė šio sektoriaus atstovų dėmesį į tam tikras verslo praktikas, kurios gali kelti konkurencijos ribojimo riziką.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pastaruosius kelerius metus sparčiai augantis e. prekybos sektorius didina savo, kaip prekybos kanalo, svarbą. Populiarėja ir tarpininkavimo paslaugas teikiančios e. prekyvietės, kurios sudaro galimybes vis daugiau įmonių pasiekti vartotojus.
Konkurencijos taryba, siekdama geriau suprasti e. prekyviečių veikimo principus, šio prekybos kanalo svarbą, prieinamumą, algoritmų paplitimą, identifikuoti galimus konkurencijos ribojimus bei problemas, atliko e. prekyviečių veiklos stebėseną.
Institucijos ekspertai 2022 m. apklausė 16 e. prekyviečių: 4 plataus vartojimo prekių, 3 maisto užsakymo ir pristatymo, 8 dovanų, 1 grožio paslaugų rezervavimo prekyvietę. Taip pat gauti atsakymai iš 90 e. prekyviečių prekiautojų.
Verslo apklausa parodė, kad, nors e. prekyvietės populiarėja, svarbiausiu pardavimų kanalu prekiautojams išlieka jų pačių fizinės parduotuvės: beveik trečdaliui respondentų pardavimai per savo fizines parduotuves generuoja daugiau nei 80 proc. pajamų ir tik 6 proc. apklaustųjų iš pardavimų per e. prekyvietes gauna daugiau nei 80 proc. pajamų.
Vis dėlto rinkoje išlieka ryškus atotrūkis tarp didžiųjų žaidėjų ir mažesnių konkurentų: didžiausios e. prekyvietės net 10 kartų lenkia mažąsias pagal prekiautojų skaičių, dalis prekiautojų nurodė negalintys pakeisti didžiųjų prekyviečių, nes jos išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir populiarumu, žinomumu, profesionalumu. Be to, iš 16 apklaustų e. prekyviečių 5 yra hibridinės platformos, kurios pačios konkuruoja su savo prekiautojais, nes veikia ir kaip prekių pardavėjai, ir kaip internetinių tarpininkavimo paslaugų tiekėjai. Visos šios aplinkybės, Konkurencijos tarybos vertinimu, rodo, kad ateityje konkurencijos taisyklių aktualumas prekyviečių veikloje tik didės.
Stebėsenos duomenimis, kai kurios e. prekyvietės prekiautojams taiko kainų pariteto įsipareigojimus, t. y. nustato, kokiomis sąlygomis prekiautojai gali platinti prekes ir paslaugas kituose prekybos kanaluose, taip pat nustato maksimalias prekių ar paslaugų perpardavimo kainas. Vykdant apklausas, gauta signalų, kad hibridinės e. prekyvietės gali taikyti palankesnį savo prekių ar paslaugų pozicionavimą ar reitingavimą, taip pat gali naudotis joms prieinama, tačiau nevieša informacija apie prekiautojų pardavimus.
Tokių verslo praktikų, kaip akcentavo Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja Irma Urmonaitė, konkurencijos teisė savaime nedraudžia, tačiau tam tikri veiksmai, priklausomai nuo nagrinėjamos situacijos aplinkybių, gali kelti konkurencijos ribojimo riziką. Pavyzdžiui, hibridinių platformų veiksmai, kuriais jos siektų suteikti pranašumą savo platinamoms prekėms ir paslaugoms, galėtų stiprinti hibridinių platformų padėtį rinkoje, silpninti konkurentų galimybes varžytis siūlant savo prekes ir paslaugas, o dėl to vartotojams galėtų sumažėti pasirinkimas, didėti kainos, prastėti prekių kokybė.
„Primename verslui apie pareigą įsivertinti savo veiksmus ir prireikus keisti taikomą verslo praktiką, kad nekiltų rizikos pažeisti Konkurencijos įstatymo nuostatas. O Konkurencijos taryba savo ruožtu švies rinkos dalyvius, papildydama e. prekybos gaires ar parengdama naujus rekomendacinio pobūdžio dokumentus“, – sakė I. Urmonaitė.
Kadangi akivaizdžių neleistinų konkurencijos ribojimų, problemų ar kitų veiksmingą konkurenciją šiame sektoriuje varžančių veiksnių nebuvo nustatyta, Konkurencijos taryba nemato pagrindo pradėti išsamaus rinkos tyrimo dėl šios stebėsenos metu identifikuotų ribojimų. Verslo atstovai, turintys informacijos apie konkrečius konkurencijos ribojimus e. prekybos srityje, raginami pranešti apie tai Konkurencijos tarybai, kuri gali pradėti tyrimus dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų.
Praėjusiais metais e. prekyviečių stebėseną vykdė ir Latvijos konkurencijos institucija. Latvijoje atliktos stebėsenos rezultatai taip pat bus skelbiami artimiausiu metu.
