Gegužės mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 16 proc. didesnė nei balandį ir siekė 78,02 Eur/MWh. Tokia pati kaina laikėsi ir Latvijoje, išaugusi 18 proc., o Estijoje elektra pigo 1 proc. iki 65,56 Eur/MWh.
Gegužę valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo -10,06 Eur/MWh iki 629,10 Eur/MWh.
„Gegužės mėnesį elektros energijos kainų augimui Baltijos šalyse įtakos turėjo regione sumažėjusi gamyba iš kai kurių atsinaujinančiųjų energijos išteklių: hidroelektrinių gamyba sumažėjo 67 proc., o vėjo elektrinių gamyba – 22 proc., palyginti su ankstesniu mėnesiu. Tuo pat metu saulės elektrinių gamyba Baltijos šalyse išaugo 87 proc., palyginti su balandžio mėnesiu. Gegužės mėnesį energijos srautas iš Švedijos SE4 prekybos zonos padidėjo 51 proc., o 81 proc. didesnis energijos srautas iš Suomijos darė didesnę įtaką elektros energijos kainai Estijoje. Kainų skirtumą Baltijos regione galima paaiškinti 13 proc. sumažėjusiu Estijos ir Latvijos perdavimo sistemos pajėgumu, palyginti su balandžio mėnesiu“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos laikėsi panašiame lygyje kaip ir ankstesnį mėnesį. „Elektrum Lietuva“ žemiausia elektros kaina buitiniams vartotojams gegužę siekė apie 21 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina gegužę mažėjo 52 proc. ir siekė maždaug 37,59 Eur/MWh.
Pasak M. Gigos, kainų mažėjimą „Nord Pool“ regione gegužės mėnesį daugiausiai paveikė didesnės apimties elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių Šiaurės šalyse – vėjo elektrinių gamyba, palyginti su ankstesniu mėnesiu, išaugo 16 proc. Atšilus orams Šiaurės šalyse greičiau tirpo sniegas kalnuose, susidarė didesnis vandens srautas, todėl augo elektros energijos gamyba hidroelektrinėse – 2 proc., palyginti su balandžio mėnesiu. Elektros sunaudojimas „Nord Pool“ regione per mėnesį sumažėjo 9 proc. ir buvo 4 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiaurės šalyse tęsiasi kasmetinis atominių elektrinių techninės priežiūros sezonas, ir gegužės mėnesį iš visų įrenginių veikė tik apie 72 proc.
Lietuvoje mažėjo ir vartojimas, ir gamyba
Gegužės mėnesį Baltijos šalyse buvo suvartota 2 001 GWh elektros energijos, t. y. 6 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2022 m., taip pat 1 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį. Lietuvoje praėjusį mėnesį elektros energijos suvartojimas krito 4 proc. iki 899 GWh. Latvijoje, palyginti su praėjusių metų gegužės mėnesiu, šis rodiklis sumažėjo 11 proc. iki 493 GWh. Estijoje gegužės mėnesį bendras suvartojimas buvo 610 GWh – 7 proc. mažesnis nei per tą patį laikotarpį pernai.
Gegužės mėnesį elektros energijos gamyba Baltijos šalyse sumažėjo 34 proc., palyginti su balandžio mėnesiu, ir 23 proc., palyginti su 2022 m. gegužės mėnesiu – gamybos apimtys buvo 1080 GWh. Lietuvoje elektros energijos pagaminta tik 1 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį – 384 GWh. Latvijoje pagaminta 322 GWh elektros energijos, palyginti su balandžio mėnesiu, gamyba sumažėjo 66 proc. Estijoje gegužės mėnesį gamyba išaugo 22 proc. iki 374 GWh.
Gegužę Baltijos šalys bendrai pasigamino 54 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 43 proc., Latvijoje – 65 proc., o Estijoje – 61 proc.
