Praėjusią savaitę prasidėjus vienos iš Suomijos–Estijos elektros jungčių remontui, Lietuvoje ir Latvijoje veikė didžiosios šiluminės elektrinės bei reikšmingai augo importas iš Lenkijos. Sekmadienį dėl mažo suvartojimo ir didelės saulės ir vėjo elektrinių gamybos fiksuotos neigiamos didmeninės rinkos kainos, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Birželio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 24 proc. nuo 68 Eur / MWh iki 84 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje, kur elektra pastaruoju metu buvo pigesnė, kaina praėjusią savaitę didėjo 55 proc. ir išsilygino su kitomis Baltijos šalimis – siekė 84 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę prasidėjęs „Estlink 2“ jungties metinis remontas tapo vienu svarbiausių pokyčių Balijos šalių elektros rinkoje. Suomiją ir Estiją jungia du elektros kabeliai, kuriais didžiąją laiko dalį Estiją ir kitas Baltijos šalis pasiekia pigi elektros energija iš Skandinavijos. Atjungus 658 MW galios kabelį dviejų savaičių remontui, Baltijos šalys turėjo pakeisti įprastą importo srautą kitais šaltiniais. Dėl šios priežasties beveik tris kartus Lietuvoje išaugo importas iš Lenkijos, kuris iš dalies tranzitu pasiekė ir Latviją.
O savaitės pradžioje, kol vėjo generacija dar buvo minimali, gaminti pradėjo didžiosios Lietuvos ir Latvijos šiluminės elektrinės. „EstiLink 2“ jungties remonto pabaiga numatyta birželio 18 d. Nepaisant mažesnių importo pajėgumų, sekmadienį dėl didelės saulės generacijos, išaugusios vėjo jėgainių gamybos ir mažo suvartojimo Baltijos šalyse ir didžiojoje dalyje kitų „NordPool“ prekybos zonų net 6 valandas fiksuotos neigiamos kainos“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. ir siekė 198 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 47 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 94 GWh elektros energijos – 3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 91 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino saulės elektrinės, jų generacija augo 20 proc. nuo 25 GWh iki 30 GWh. Taip pat augo šiluminių elektrinių generacija, ji padidėjo net 70 proc. nuo 15 GWh iki 26 GWh. Vėjo jėgainių generacija per savaitę mažėjo 12 proc. nuo 28 GWh iki 25 GWh. O labiausiai, net 44 proc., sumažėjo hidroelektrinių gamyba: nuo 17 GWh iki 9 GWh. Per savaitę saulės elektrinės pagamino 32 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 27 proc., vėjo jėgainės – 26 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 5 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 54 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 2 proc., nuo 155 GWh iki 151 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 72 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 4 proc. iš Latvijos, o likę 24 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 10 proc. nuo 36 GWh iki 40 GWh. 83 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, o likę 17 proc. į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 11 proc. Lenkijos kryptimi ir 44 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 93 proc. Lietuvos kryptimi.
