Balandžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina buvo 24 proc. mažesnė nei kovą ir siekė 67,27 Eur/MWh. Panašiai elektros energijos kainos mažėjo ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje – 25 proc. , Estijoje – 24 proc. ir abiejose šalyse siekė po 65,89 Eur/MWh.
Balandį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo -0,91 Eur/MWh iki 201,91 Eur/MWh.
„Praėjusį mėnesį didmeninei elektros kainai Baltijos šalyse įtakos turėjo mažesnis elektros sunaudojimas, kuris, palyginti su kovo mėnesiu, sumažėjo 15 proc. Taip pat 58 proc. didesnė hidroenergijos gamyba Latvijoje ir 77 proc. didesnė saulės energijos gamyba Baltijos šalyse kompensavo 31 proc. sumažėjusią vėjo elektrinių gamybą bei mažesnius energijos srautus iš Suomijos ir Švedijos (SE4) prekybos zonų“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat mažėjo. „Elektrum Lietuva“ elektros kaina buitiniams vartotojams balandžio gale buvo pasiekusi žemiausią lygį šiemet – ji nesiekė 21 ct/kWh, fiksuojant 6 mėnesiams. Mažinti kainas leido tokios objektyvios priežastys, kaip pokyčiai rinkoje, palankios ateities kainų prognozės, bendrovės nuosavi atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumai.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina balandį mažėjo 6 proc. ir siekė maždaug 77,87 Eur/MWh.
Pasak M. Gigos, kainų mažėjimą „Nord Pool“ regione balandžio mėnesį daugiausia lėmė 18 proc. sumažėjęs elektros energijos sunaudojimas, palyginti su kovo mėnesiu, ir 4 proc. mažesnis nei 2022 m. balandžio mėnesį. Tokiam sunaudojimo kritimui daugiausia įtakos turėjo šiltesni orai, taip pat ir ilgesnės Velykų atostogos. Balandžio mėnesį Šiaurės šalyse iškrito gausesni krituliai, tačiau vandens talpyklų pripildymo lygis išliko apie 5 proc. mažesnis už įprastinį, dėl to šiame regione hidroelektrinių pagamintos energijos kiekis buvo 13 proc. mažesnis nei kovo mėnesį. Staigesnį kainų mažėjimą visame regione pristabdė ir 28 proc. mažesnė vėjo elektrinių energijos gamyba Šiaurės šalyse. Be to, balandžio mėnesį Šiaurės šalyse prasidėjo kasmetiniai atominių elektrinių remonto darbai, kurių metu atominių elektrinių veikla apribojama.
Lietuvoje mažėjo ir vartojimas, ir gamyba
Balandį Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas, palyginti su praėjusių metų balandžiu, sumažėjo 10 proc., taip pat buvo 15 proc. mažesnis nei kovo mėnesį, ir iš viso siekė 2018 GWh. Tai daugiausia lėmė šiltesni orai – Latvijos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė balandžio oro temperatūra buvo +7,4 °C, t. y. 1,3 °C viršijo mėnesio normą, tai penktas pagal šiltumą balandžio mėnuo per visą stebėjimų istoriją nuo 1924 m. Praėjusį mėnesį Lietuvoje elektros sunaudojimas sumažėjo 10 proc. iki 903 GWh, Latvijoje taip pat buvo sunaudota 10 proc. mažiau, arba 504 GWh elektros energijos, Estijoje balandį bendras elektros energijos sunaudojimas buvo 611 GWh – 11 proc. mažiau nei 2022 m. balandį.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis buvo 1 648 GWh, t. y. 4 proc. mažesnis nei kovą, tačiau 12 proc. didesnis nei 2022 m. balandį. Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekis sumažėjo 17 proc. ir buvo 388 GWh. Latvijoje elektros energijos gamyba išaugo 17 proc., palyginti su gamyba kovą – iki 952 GWh. Estijoje pagamintos elektros energijos kiekis sumažėjo 29 proc. ir buvo 308 GWh.
Balandį Baltijos šalys bendrai pasigamino 82 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 43 proc., Latvijoje – net 189 proc., o Estijoje – 50 proc.
Paieška archyve
