Po užsitęsusios žiemos pavasaris pagaliau atėjo ir į elektros rinkas. Augusi hidroelektrinių, vėjo ir saulės generacija bei reikšmingai sumažėjęs vartojimas lėmė žemesnes kainas visame regione. O savaitės pabaigoje pasiektas valandinis saulės jėgainių gamybos rekordas – 362 MW, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Kovo 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 37 procentais nuo 120 iki 75 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 74 Eur / MWh.
„Vienas svarbiausių pokyčių – praėjusią savaitę reikšmingai sumažėjusi paklausa. Lietuvoje elektros suvartota net 5 procentais mažiau nei savaitę prieš tai, panašus pokytis buvo ir Latvijoje. Tam didelę įtaką turėjo atšilę orai – savaitės pabaigoje oro temperatūra dieną pasiekė net 13 °C.
Rekordus mušė saulės jėgainės. Didžiausia valandinė saulės gamyba fiksuota penktadienį – 362 MW, tačiau ir savaitgalį per pietus šių elektrinių gamyba siekdavo per 300 MW. Šiuo metu Lietuvoje įrengta apie 600 MW saulės jėgainių, todėl naujo rekordo ilgai laukti nereikės, saulės energija darys vis didesnę įtaką kainoms.
Įdomi situacija susiklostė šeštadienį, kai aukšta saulės gamyba sutapo su itin didele vėjo generacija ir didmeninė elektros kaina visą dieną siekė vos 30 Eur / MWh, o anksti ryte – tik 4 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5 procentais, palyginti su ankstesne savaite: nuo 227 GWh iki 216 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 44 procentus šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 95 GWh elektros energijos – 2 procentais daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 93 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija trečią savaitę iš eilės išliko aukšta ir siekė 52 GWh. Taip pat augo hidroelektrinių ir saulės jėgainių gamyba. Hidroelektrinės gamybą didino 15 proc. nuo 15 GWh iki 18 GWh, o saulės jėgainių generacija augo 55 procentais nuo 4 GWh ir 6 GWh. Šiluminių elektrinių generacija mažėjo 26 procentais, praėjusią savaitę ji siekė 18 GWh, o dar prieš savaitę ji buvo 24 GWh.
Šiluminės elektrinės pagamino 18 procentus Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 55 procentus, hidroelektrinės – 19 procentų, saulės elektrinės – 7 procentus, o kitos elektrinės – 1 procentą.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 58 procentai šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 4 procentais, nuo 178 GWh iki 185 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 48 procentai elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 49 procentai iš Latvijos, o likę 3 procentai buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 54 proc. nuo 33 GWh iki 51 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipti 93 procentai iš Lietuvos eksportuojamos elektros, 6 procentai į Latviją, o likęs 1 procentas į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 81 procentas Lenkijos kryptimi ir 7 procentai Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 procentas Švedijos kryptimi ir 78 procentai Lietuvos kryptimi.
