Saulės energetiką vystantys investuotojai įsitikinę, jog Vyriausybės priimti nutarimai dėl komercinių saulės elektrinių plėtros viršijus 2 gigavatų (GW) iš esmės nesprendžia susidariusių problemų saulės energetikos sektoriuje. Energetikos ministerijos siūlymai buvo priimti skubiai, neįsigilinus nei socialinių partnerių, nei į Teisingumo ministerijos argumentus.
Jau daugiau nei pusmetį rinkos dalyviai laukė sprendimų, kaip bus tobulinama pernai birželį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme priimtą nuostata, jog saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento (LAIEK) Martyno Nagevičiaus, daugiau nei pusę metų investuotojai buvo maitinami pažadais, jog bus rasti rinkos dalyvius tenkinantys sprendimai. Deja, praėjusią savaitę priimti nutarimai buvo neesminiai. Sprendimus dėl viršijus 2 GW ribą priims Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, kuri tvirtins elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“. Energetikos ministerija tiesiog delegavo sprendimų priėmimą „Litgrid“ ir taip nuo savęs perkėlė politinę atsakomybę.
Saulės energetikos vystytojus stebina, kad Vyriausybės nutarimai buvo priimti neatsižvelgus į Teisingumo ministerijos argumentaciją, jog siūlymai prieštarauja teisės aktams. Balsuojant dėl nutarimų Teisingumo ministrė Evelina Dobrowolska susilaikė.
„Energetikos ministerija atmetė visus socialinių partnerių pasiūlymus, pavyzdžiui, numatyti pagrindinius saulės energetikos plėtros principus, nustatant konkrečias ribojimų ribas, aiškiai apibrėžiant aplinkybes, kurioms susiklosčius būtų taikomi ribojimai viršijus 2 GW ribą“, – pabrėžė M. Nagevičius. Nesant konkrečių sąlygų dėl ribojimų, kyla grėsmė saulės jėgainių finansavimui – negalėdami tiksliai įvertinti projekto rizikos, bankai atsisakys kredituoti saulės jėgainių projektus.
Skubotai ir neišdiskutavus su socialiniais parneriais buvo priimtas sprendimas išskaidyti kvotą gaminantiems vartotojams į 3 smulkesnes kvotas - juridiniams gaminantiems vartotojams, fiziniams gaminantiems vartotojams ir atsinaujinančių išteklių bendrijoms. Pasak LAIEK prezidento, šios kvotos nėra būtinos, nes kuria potencialią problemą ateityje. Pavyzdžiui, viena iš gaminančių vartotojų grupių pasieks kvotoje numatytą ribą ir negalės toliau plėstis, kai kita grupė nesugebės savo kvotos išnaudoti.
Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje įvestas apribojimas komercinių saulės elektrinių galiai. Didelių saulės jėgainių parkų, kurie jungiami prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros energijos kainas vartotojams, padidintų verslo konkurencingumą.
Skaičiuojama, kad sustojusi komercinių saulės elektrinių plėtra per metus Lietuvos vartotojams kainuoja 700–800 mln. eurų – tai didesnė suma nei valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą.
Dauguma ES šalių spartina saulės energetikos plėtrą – skatina investicijas į šį sektorių, naikina biurokratinius barjerus. Saulės energetikos verslą vienijančios asociacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, pagal instaliuotą saulės jėgainių galią Lietuva jau gerokai atsilieka nuo daugelio ES šalių.
Dėl nepalankios investicinės aplinkos energetikos įmonės savo investicijas nukreipia į kitas regiono valstybes. Prognozuojama, kad dėl įstrigusių saulės energetikos projektų, apie 3 mlrd. eurų tiesioginių investicijų Lietuvoje gali būti atidėta, o dalis jų – prarasta.
Paieška archyve
