Neįprastai aukšta Lietuvoje veikiančių elektrinių gamyba praėjusią savaitę padėjo užtikrinti tiekimą išaugus vartojimui ir stabilizavo didmeninės elektros rinkos kainas. Savaitės pabaigoje baigtas Švedijos branduolinės jėgainės remontas, anksčiau prisidėjęs prie pasiūlos trūkumo Skandinavijos rinkoje, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Gruodžio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 1 proc. nuo 362 iki 368 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo 366 Eur / MWh, o Estijoje siekė 364 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę atšalus orams Lietuvoje 4 proc. išaugo elektros suvartojimas. Panaši situacija buvo ir aplinkinėse šalyse – pavyzdžiui, Estijoje suvartojimas augo 3 proc., o Latvijoje – 5 proc.
Tačiau pagrindiniu iššūkiu regione tapo Švedijos Oskašhamno branduolinės elektrinės 3 reaktoriaus remontas, trukęs visą praėjusią savaitę. Kadangi jo galia siekia 1,4 GW, didelį elektros energijos kiekį turėjo užtikrinti kitos elektrinės.
Dėl šios priežasties importas iš Švedijos į Lietuvą mažėjo antrą savaitę iš eilės. O eksportas į Švediją – tranzitu per Lietuvą perduodant elektrą iš Lenkijos ir Latvijos – augo. Tačiau palankios oro sąlygos reikšmingai padidino vėjo elektros gamybą, todėl kainų pokyčių regione beveik nebuvo. Oskašhamno 3 reaktoriaus remontas sėkmingai baigtas savaitgalį ir įrenginys jau parengtas darbui“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Anot L.Varanavičiaus, įdomu ir tai, kad praėjusią savaitę antradienį bei trečiadienį vykstant testams Elektrėnų komplekse fiksavome neįprastai aukštą vietinę generaciją. Šiomis dienomis Lietuvoje pagaminta apie du trečdalius Lietuvos elektros suvartojimo. Tai itin didelis pokytis, kadangi įprastai vietinė generacija Lietuvoje siekia apie trečdalį suvartojimo.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 252 GWh iki 261 GWh. Tačiau, lyginant su 2021 metų atitinkama savaite, šiemet suvartojome 6 proc. mažiau elektros energijos. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 49 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 128 GWh elektros energijos – 10 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 116 GWh.
Lietuvoje per savaitę dviem trečdaliais išaugo vėjo elektrinių generacija – nuo 17 GWh iki 29 GWh. Hidroelektrinių gamyba nežymiai padidėjo nuo 20 GWh iki 22 GWh. O pastarosiomis savaitėmis didelius energijos kiekius gaminančios šiluminės elektrinės išlaikė aukštą generaciją, ji išliko apie 75 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 59 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 23 proc., hidroelektrinės – 17 proc., o kitos elektrinės – 1 procentą.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 56 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 2 proc., nuo 183 GWh iki 187 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 30 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 56 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 14 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 12 proc., nuo 23 GWh iki 26 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 71 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, 2 proc. eksportuoti į Latviją ir 27 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 32 proc. Lenkijos kryptimi ir 33 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 6 proc. Švedijos kryptimi bei 48 proc. Lietuvos kryptimi.
