Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
2022 m. lapkričio mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 226,63 Eur/MWh. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, susiformavo 19,70 proc. didesnė kaina (2022 m. spalio mėnesį kainos vidurkis buvo 189,33 Eur/MWh).Elektros kainos pokytį lėmė:
- padidėjęs elektros energijos vartojimas;
- tarpsisteminių jungčių ribojimai dėl planinių remonto darbų;
- sumažėjusi vėjo generacija.
Latvijoje lapkričio elektros kaina siekė 226,44 Eur/MWh, Estijoje 218,99 Eur/MWh, Švedijos SE4 kainų zonoje 123,69 Eur/MWh. Ataskaitinį mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota lapkričio 30 d. ir siekė 396,39 Eur/MWh.
Lietuvos lapkričio mėnesių vidutinė kaina 2019—2021 m. laikotarpiu siekė apie 67,12 Eur/MWh, o 2022 m. lapkričio mėn. elektros kaina pasiekė 226,63 Eur/MWh, t. y. buvo daugiau nei 3 kartus aukštesnė už daugiametį vidurkį.
Gamyba ir vartojimas
Lapkritį vidutinė nacionalinė elektros generacija mažėjo. Palyginus su spalio mėnesio duomenimis, nacionalinė gamyba vidutiniškai sumažėjo 5,11 proc. ‒ spalį pagaminta 352,40 GWh, o lapkritį nacionalinė generacija siekė vidutiniškai 334,38 GWh. Elektros energijos suvartojimas 2022 m. lapkričio mėn. siekė 1007,28 GWh. Spalį elektros suvartojimas siekė 941,89 GWh, t. y. lapkritį suvartojimas didėjo 6,94 proc.
Spalio vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis didėjo 61 proc. ‒ spalį sugeneruota 148,37 GWh, rugsėjį ‒ 92,01 GWh, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba didėjo 8 proc. (rugsėjį sugeneruota 74,77 GWh, spalį ‒ 80,49 GWh). Saulės elektrinių gamyba mažėjo 33 proc. ‒ rugsėjį saulės elektrinės sugeneravo 34,58 GWh, spalį ‒ 20,06 GWh. Hidroelektrinių gamyba didėjo 20 proc. ir siekė 66,89 GWh (rugsėjį ‒ 56,20 GWh).
Skirtumas tarp didžiausios vidutinės paros valandos 16—17 val. kainos (293,04 Eur/MWh) ir mažiausios vidutinės paros valandos 02‒03 val. (CET laiku) kainos (138,73 Eur/MWh) yra 2 kartai. Tokia tendencija suponuoja, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, keisdami savo vartojimo įpročius ‒ perkeldami savo vartojimą į kitus laikotarpius, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos planus. Įdomu tai, kad vidutiniškai aukščiausios kainos valanda lapkričio mėnesį persikėlė į 16—17 val. iš įprastos 19—20 val., stebėtos praėjusiais šių metų mėnesiais.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina 2022 m. lapkričio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 112,14 Eur/MWh, palyginus su 2022 m. spalio mėn., vidutinė kaina sumažėjo 8,06 proc. (spalio mėn. kaina siekė 121,98 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje 2022 m. lapkričio mėn. pabaigoje siekė 78,88 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje siekė 75,48 Eur/tCO2e (spalį vidutinė ATL kaina siekė 69,48 Eur/tCO2e).
Ateities sandorių vertinimui naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktai ENOFUTBL Q1-23 ir ENOFUTBL Q2-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktai SYRIGFUTBL Q1-23 ir SYRIGFUTBL Q2-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. I ketv. ir 2023 m. II ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq OMX) numatyta tvarka.
2022 m. lapkričio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1-23 + SYRIGFUTBL Q1-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. I ketv., siekė 458,50 Eur/MWh. Atitinkamai dėl 2023 m. II ketv. pristatymo laikotarpio ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2-23 + SYRIGFUTBL Q2-23) siekė 372,25 Eur/MWh.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali ir kisti.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Importas iš Švedijos lapkričio mėnesį siekė 379,45 GWh (11,43 proc. mažiau nei 2022 m. spalį). Lietuva į Švediją elektros energijos neeksportavo. 2022 m. spalį Lietuva iš Švedijos importavo 428,42 GWh, o elektros energijos neeksportavo.
Dėl dalies elektros energijos sistemos remonto darbų 2022 m. lapkričio 7‒13 d. buvo apriboti „NordBalt“ jungties, kuri jungia Lietuvos ir Švedijos SE4 kainų zonas, pralaidumai.
Importas iš Latvijos spalio mėnesį siekė 245,74 GWh (9,97 proc. mažiau nei 2022 m. spalį). Lietuva į Latviją eksportavo 17,55 GWh (56,10 proc. daugiau nei 2022 m. spalio mėnesį). 2022 m. spalį Lietuva iš Latvijos importavo 272,94 GWh, eksportavo — 11,24 GWh.
Dėl dalies elektros energijos sistemos remonto darbų iki 2022 m. spalio 27 d. buvo apriboti Lietuvos‒Latvijos tarpsisteminiai pralaidumai prekybai. Remonto darbų laikotarpiu vidutiniškai importo pajėgumai sumažėjo iki 684 MW.
Importas iš Lenkijos lapkričio mėnesį siekė 185,85 GWh (96,51 proc. daugiau nei 2022 m. spalį). Lietuva į Lenkiją eksportavo 41,04 GWh (62,03 proc. mažiau nei 2022 m. spalio mėnesį). 2022 m. spalį Lietuva iš Lenkijos importavo 94,58 GWh, eksportavo — 108,09 GWh.
Vadovaujantis 2022 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu patvirtintomis „Elektros tinklų naudojimo taisyklėmis“, dėl nepakankamų mažinamojo balansavimo energijos pasiūlymų apimčių, nuo 2022 m. spalio 28 d. Lietuvos‒Lenkijos tarpsisteminės jungties pajėgumai prekybai sumažinti iki 350 MW.
