Praėjusią savaitę Švedijoje susiformavus branduolinės ir atsinaujinančių išteklių elektros gamybos trūkumui, išaugo vietinės generacijos poreikis Lietuvoje, kurį užtikrina šiluminės elektrinės ir auganti vėjo generacija, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
„NordBalt“ jungtis, įprastai pilnu pajėgumu išnaudojama importui iš Skandinavijos, praėjusią savaitę buvo naudojama ir elektrai į Švediją eksportuoti. Didmeninės rinkos kainos išliko stabilios.
Gruodžio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 3 proc. nuo 350 iki 362 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje vietinė gamyba užtikrino 46 proc. Lietuvos suvartojimo – gerokai daugiau nei įprastai. Lietuva didžiąją dalį elektros importuoja, vietos elektrinės dažniausiai pagamina maždaug 30–35 proc. suvartojamos energijos.
Pastarąsias dvi savaites gamybą ypač padidino vietinės šiluminės elektrinės, kurios dirba net savaitgaliais, kai paklausa mažesnė. Prie jų praėjusią savaitę prisidėjo ir po kurio laiko dvigubai išaugusi vėjo elektros gamyba. Ji lapkričio paskutinėmis savaitėmis nesiekė 10 GWh, o praėjusią išaugo iki 17 GWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Anot L. Varanavičiaus, įdomu tai, kad įprastai pigesnė Švedijos pietinė zona, iš kurios Lietuva nuolat importuoja didelius kiekius elektros energijos, praėjusią savaitę pasižymėjo beveik tokia pat kaina kaip ir Baltijos šalyse – 357 Eur / MWh.
„Penktadienį Švedijoje buvo pradėtas remontuoti 1,4 GW galios branduolinio reaktoriaus blokas, o kitas 1,1 GW blokas remontuojamas nuo spalio ir išliks neprieinamas iki vasario galo. Esant branduolinės generacijos trūkumui nepadeda ir tai, kad pastarąją savaitę Švedijoje dėl apledėjimo keliamų problemų elektros negamino vėjo jėgainių parkai, kurių suminė galia siekė apie 1 GW. Dėl tokių sąlygų savaitgalį Lietuva tranzitu iš Latvijos ir Lenkijos eksportavo iš viso apie 5 GWh elektros energijos į Švediją“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 254 GWh iki 252 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 46 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 116 GWh elektros energijos – 24 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 94 GWh.
Lietuvoje per savaitę dvigubai išaugo vėjo elektrinių generacija – nuo 8,5 GWh iki 17 GWh. Taip pat toliau augo šiluminių elektrinių gamyba, ji padidėjo 18 proc. nuo 64 GWh iki 75,5 GWh. Panašiai augo ir hidroelektrinių gamyba padidėjusi nuo 17 GWh iki 20 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 65 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 15 proc., hidroelektrinės – 17 proc., o kitos elektrinės – 3 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 58 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 10 proc., nuo 202 GWh iki 183 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 37 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 45 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 17 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 4 proc., nuo 24 GWh iki 23 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 76 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, 2 proc. eksportuoti į Latviją ir 22 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 30 proc. Lenkijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi bei 58 proc. Lietuvos kryptimi.
