Neįprastai šilta lapkričio pradžia ir gyventojų bei verslo taupymas mažino elektros vartojimą lapkritį. Pirmas dvi mėnesio savaites palyginti nedidelė paklausa ir palankios oro sąlygos atsinaujinančių elektros energijos išteklių gamybai visame regione lėmė didmeninių elektros rinkos kainų mažėjimą, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Vėliau paspaudus šalčiams tendencijos pasikeitė – vartojimas ūgtelėjo, o vėjo ir saulės elektrinių gamybą pakeitė brangesnės šiluminės elektrinės.
Lapkričio mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 226,6 Eur / MWh. Tai 20 proc. daugiau, palyginti su spalio mėnesį, kai kaina buvo 189 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, elektros kainai lapkritį įtakos labiausiai turėjo permainingi orai.
„Pirmąsias porą savaičių visoje Europoje galėjome džiaugtis šiltesniu nei įprasta lapkričio pradžiai oru ir dėl to nuosaikiai, palyginti su spalio mėnesiu, augančiu elektros suvartojimu. Pirmųjų 15 lapkričio dienų didmeninės elektros kaina Lietuvoje siekė apie 175 Eur / MWh. Prie to prisidėjo ir didesnė vėjo jėgainių generacija, per šį laikotarpį siekusi apie 62 GWh. Tačiau pradėjus spausti šalčiams lapkričio antroje pusėje elektros kaina Lietuvoje gerokai išaugo – 16–30 dienomis ji siekė 278 Eur / MWh. Šiuo laikotarpiu vėjo jėgainės pagamino vos 34 GWh, tad trūkstamą gamybą turėjo padengti šiluminės elektrinės“, – sako L. Varanavičius.
„Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus teigimu, dėl visoje Europoje augančios gamtinių dujų paklausos maždaug nuo lapkričio vidurio pradėtos tuštinti nuo pavasario pildytos gamtinių dujų saugyklos, o augantis jų vartojimas, įskaitant didėjančią šiluminių elektrinių gamybą, buvo pagrindinis dujų kainų kilimo veiksnys.
„Pavyzdžiui, Olandijos TTF aikštelių trumpalaikis dujų indeksas, lapkričio pradžioje svyravęs apie 40 Eur / MWh, mėnesio pabaigoje jau buvo pasiekęs 130 Eur / MWh ribą. Spalio pabaigoje prasidėjęs trumpas periodas, kai Europoje formavosi gamtinių dujų perteklius, baigėsi. Tačiau šiai žiemai Europa atrodo pasiruošusi – gamtinių dujų saugyklos gruodžio pradžioje siekia 92 proc. užpildymą“, – sako L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje lapkritį preliminariai siekė 979 GWh. Tai maždaug 6 procentais daugiau nei spalį, tačiau beveik dešimtadaliu – 9 proc. – mažiau, nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Mažesnį suvartojimą lėmė palyginti šilti orai ir gyventojų bei verslo taikomos taupymo priemonės.
Palyginti su praėjusių 5 metų vidurkiu, lapkričio mėnesio elektros suvartojimas buvo 5 procentais mažesnis.
Vėją ir saulę keitė šiluminės elektrinės
Elektros gamyba Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 7 proc., o vietos elektrinės užtikrino trečdalį šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per lapkričio mėnesį buvo pagaminta apie 327 GWh elektros energijos.
Analizuojant preliminarius gamybos duomenis, vėjo jėgainės ir šiluminės elektrinės pagamino daugiausiai Lietuvos vietinės gamybos. Pirmoje mėnesio pusėje daugiau gamino vėjo jėgainės, o antroje jas pakeitė šiluminės elektrinės, iš viso šiluminės ir vėjo elektrinės generavo maždaug po 95 GWh arba po 29 proc. visos Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos.
Hidroelektrinės pagamino 23 proc., kitos elektrinės – 17 proc., o saulės elektrinės sugeneravo vos 2 proc. vietinės gamybos. Palyginti su spalio mėnesiu, labiausiai kito vėjo elektrinių gamyba, kuri sumažėjo 35 proc. nuo 148 GWh iki 96 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 72 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą, palyginti su spalio duomenimis, augo 2 procentais. Lapkritį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 47 proc., iš Latvijos 31 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importavome apie 22 procentus. Eksportas lapkritį mažėjo maždaug perpus, palyginti su spalio mėnesiu: nuo 120 GWh iki 63 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją (72 proc.), likusi dalis – į Latviją (28 proc.).
