Po neįprastai šiltų orų spalį ir lapkričio pradžioje, praėjusią savaitę atėję šalčiai išaugino elektros vartojimą Lietuvoje maždaug 5 procentais. Panašios tendencijos lėmė didmeninių elektros rinkos kainų augimą visame regione, pranešė „Litgrid“.
Lapkričio 14–20 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo trečdaliu nuo 182 iki 239 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 238,5 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje sparčiai augo elektros vartojimas, ypatingai savaitės pabaigoje, kai oro temperatūra tapo neigiama. Iš dalies dėl išaugusio šildymo poreikio antroje savaitės pusėje elektros energijos vartojimas šoktelėjo apie 10 proc., palyginti su savaite prieš tai, kai oro temperatūra dar siekė apie 7°C šilumos. Panašios tendencijos vyrauja ir kitose Baltijos bei Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui Švedijoje suvartojimas šoktelėjo net 16 proc., palyginti su savaite prieš tai. Nors elektros energiją toliau taupome ir vartojame mažiau nei praėjusiais metais, auganti paklausa didina kainas. Padidėjus vartojimui, po ilgo pildymo pradėtos naudoti gamtinės dujos iš saugyklų Europoje, kurių užpildymas šiuo metu siekia vis dar daugiau nei 95 proc.“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 5 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 218 GWh iki 229 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 26 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 60 GWh elektros energijos – 25 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 80 GWh.
Lietuvoje per savaitę reikšmingai sumažėjo vėjo elektrinių generacija – ji susitraukė nuo 41 GWh iki 19 GWh. Taip pat mažėjo hidroelektrinių gamyba nuo 17 GWh iki 14 GWh. Tik šiluminės elektrinės gamino 9 proc. daugiau, jų generacija ūgtelėjo nuo 21 GWh iki 23 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 38 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 31 proc., hidroelektrinės – 23 proc., saulės elektrinės – 2 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 76 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo trečdaliu, nuo 153 GWh iki 203 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 58 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 22 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 20 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo dvigubai, nuo 8 GWh iki 16 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 66 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 34 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 18 proc. Lenkijos kryptimi ir 49 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 100 proc. Lietuvos kryptimi.
