Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ dėl aukštų elektros kainų per 9 šių metų mėnesius patyrė 43,5 mln. Eurų grynąjį nuostolį. Tai neturėjo įtakos bendrovės kryptingam strateginių elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų įgyvendinimui ir sklandaus elektros perdavimo sistemos veikimo užtikrinimui, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Reaguodama į padėtį elektros rinkoje, „Litgrid“ taip pat pasiūlė dalį bendrovės gautų perkrovų valdymo įplaukų skirti vartotojams, taip nuo kitų metų amortizuojant elektros perdavimo tarifo augimą.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį žengėme net keletą labai svarbių žingsnių įgyvendindami sinchronizacijos projektus. Pasirašėme tris sutartis su rangovais ir užbaigėme paskutinius sinchronizacijai reikalingus sausumos elektros perdavimo linijų ir pastočių statybos darbų viešuosius pirkimus.
Tuo pačiu laikotarpiu įsigijome programinę įrangą automatinei generacijos valdymo sistemai – sistemos patikimumą užtikrinančiam sinchronizacijos projektui.
Kryptingai judame į priekį sinchroninių kompensatorių įrengimo projekte: paruošėme pastotes šių įrenginių prijungimui, dalyvaujame įrenginių gamykliniuose bandymuose. Galiausiai šį ketvirtį užbaigėme paskutiniuosius teritorijų planavimo darbus – „Harmony Link“ jungties ir Darbėnų skirstyklos projektuose“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Pasak jo, kalbant apie finansinius rezultatus, aukštos elektros energijos kainos bendrovei atsiliepė neigiamai.
„Elektros energiją, reikalingą technologiniams perdavimo tinklo nuostoliams kompensuoti, perkame pagal rinkos kainą, todėl mūsų technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos išaugo 3,7 karto. Dėl šios priežasties pernai per tą patį laikotarpį uždirbtą pelną šiemet pakeitė nuostolis“, – sako R.Masiulis.
Rugpjūčio mėnesį, reaguodama į išaugusias elektros rinkos kainas, „Litgrid“ pasiūlė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskirti didžiąją dalį 2023 m. gautų perkrovų valdymo įplaukų elektros kainos mažinimui (likusi dalis skiriama strateginiams projektams).
Perkrovų valdymo įplaukos nėra laikomos bendrovės pajamomis ir neturi įtakos pelnui ar nuostoliui. Spalio mėnesį reguliuotojo sprendimu 142,3 mln. perkrovų valdymo įplaukų buvo paskirta 2023 m. elektros perdavimo tarifo augimui amortizuoti.
Dėl drastiškai išaugusios technologiniuose įrenginiuose suvartojamos elektros energijos kainos tarifas nuo kitų metų turėjo augti tris kartus, tačiau priėmus sprendimą panaudoti perkrovų valdymo įplaukas jis mažėja 4 procentais, palyginti su šių metų tarifu.
Siekdama spartinti atsinaujinančios energetikos projektų prijungimą ir užtikrinti geresnės kokybės paslaugas klientams, „Litgrid“ spalio mėnesį įsteigė Atsinaujinančios energetikos centrą.
Trečiąjį ketvirtį buvo pradėti du svarbūs inovacijų projektai, kurie prisidės prie atsinaujinančios energetikos plėtros: elektros perdavimo tinkle pradėtos diegti sensorių ir dirbtinio intelekto pagalba veikiančios kintamo linijos pralaidumo technologijos, kurios suteiks galimybę per tas pačias elektros linijas perduoti daugiau elektros energijos.
„Litgrid“ taip pat sutarė bendradarbiauti su Kauno technologijos universitetu energijos kaupimo sistemų ir perdavimo tinklo valdymo srityse. Taip pat buvo užbaigtos atsinaujinančios energetikos plėtrai svarbios studijos.
Tiekimo patikimumas
Lietuvos perdavimo tinklais perduotos elektros energijos kiekis šiemet per pirmuosius 9 mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo. 2022 m. per 9 mėnesius perduota elektros energija šalies poreikiams siekė 7,603 TWh, tai yra 4,5 proc. mažiau nei 2021 m. tuo pačiu metu, kai perduota 7,959 TWh.
Prižiūrėdama ir valdydama elektros perdavimo sistemą, „Litgrid“ toliau įgyvendino numatytus elektros tiekimo patikimumo rodiklių tikslus. Per 2022 m. 9 mėnesius AIT (nutraukimų vidutinės trukmės) rodiklis siekė 0,359 min., o ENS (neperduotos energijos kiekio) rodiklis sudarė 10,847 MWh. Palyginti, VERT yra nustačiusi, kad AIT per visus metus turi neviršyti 0,934 min., o ENS – 27,251 MWh.
Tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas per 9 mėnesius atitinkamai buvo 100 proc. ir 97,8 procentai. Didžiausią įtaką „LitPol Link“ neprieinamumui turėjo planiniai darbai įgyvendinant vieną pagrindinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų – jungties su Lenkija išplėtimą ir pritaikymą sinchroniniam darbui.
Finansiniai rezultatai
Per pirmuosius 9 šių metų mėnesius „Litgrid“ pajamos siekė 288,3 mln. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jos buvo 67,2 proc. didesnės. Pajamos už elektros perdavimą dėl mažesnių reguliuotojo nustatytų kainų ir mažesnio perduoto elektros kiekio mažėjo 7,7 proc. iki 53,8 mln. eurų, tačiau bendrą pajamų augimą daugiausia lėmė išaugusios disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos.
Dėl didesnių didmeninių elektros rinkos kainų šios pajamos išaugo 3,8 karto iki 126,5 mln. eurų. „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų didėjimas ar mažėjimas neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas, taip pat išaugusias 3,8 karto.
2022 m. 9 mėnesių bendrovės pelnas (nuostolis) prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo neigiamas (-34,9 mln. eurų). Palyginti, 2021 m. 9 mėnesių EBITDA siekė 41,3 mln. eurų. Šių metų 9 mėnesių grynasis nuostolis buvo 43,5 mln. eurų (2021 m. 9 mėn. grynasis pelnas – 20,9 mln. eurų). Nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros energijos kainų 3,7 kartus iki 75,4 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.
Šių sąnaudų kompensavimą reguliuotojas įskaičiuoja į perdavimo tarifą, atsižvelgdamas į ateities rinkoje prognozuojamą elektros energijos kainą, tačiau šiemet faktinė elektros energijos kaina ženkliai viršijo praėjusių metų pabaigoje prognozuotą lygį. Nuostoliui įtakos taip pat turėjo dėl mažesnio perduoto elektros kiekio 4,5 mln. eurų sumažėjusios perdavimo pajamos, 10,7 mln. eurų mažesnis sisteminių paslaugų pelnas bei 4,5 mln. eurų didesnės veiklos sąnaudos.
Per 9 mėnesius „Litgrid“ taip pat gavo 212,5 mln. eurų perkrovų valdymo įplaukų, iš jų – 148,1 mln. eurų per trečiąjį ketvirtį. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, perkrovų įplaukos buvo 11,8 karto didesnės. Šios įplaukos nėra apskaitomos pajamomis ir neturi įtakos bendrovės veiklos rezultatui, o jų panaudojimas yra reglamentuotas ES teisės aktais ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) patvirtinta metodika.
Perkrovų valdymo įplaukos daugiausia naudojamos bendrovės investicijų, didinančių tarpsisteminių jungčių pralaidumus, daliniam finansavimui. Šiemet 142,3 mln. eurų perkrovų valdymo įplaukų yra skirta 2023 m. elektros perdavimo tarifo augimui amortizuoti, likusi dalis skiriama strateginės reikšmės energetikos infrastruktūros projektų finansavimui.
„Litgrid“ 2022 m. 9 mėnesių investicijos siekė 30,3 mln. eurų, iš jų 28 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 72 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui.
