Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pasirašo 140 mln. Eur vertės sutartis su UAB „Žilinskis ir Co“ ir AB „Kauno tiltai“ trijų sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais svarbių projektų įgyvendinimui, rašoma pranešime spaudai.
Užbaigdama naujos elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris, „Mūšos“ skirstyklos statybos ir Kruonio HAE skirstyklos rekonstravimo pirkimus, „Litgrid“ pabaigia visų sinchronizacijos megaprojektui reikalingų sausumos elektros perdavimo linijų ir skirstyklų statybų rangovų paiešką.
Du viešuosius pirkimus laimėjusi bendrovė „Žilinskis ir Co“ už 48,9 mln. Eur nuties naują Vilniaus regioną sustiprinsiančią 330 kV elektros perdavimo liniją Vilnius-Neris ir už 15,2 mln. Eur pasienyje su Latvija pastatys „Mūšos“ skirstyklą. „Kauno tiltai“ už 51,9 mln. Eur rekonstruos 330/110/10 kV Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės skirstyklą.
Anot „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, pasirašydami sutartis su rangovais pabaigiame sinchronizacijai su kontinentine Europa reikalingų elektros perdavimo oro linijų ir skirstyklų rangos darbų partnerių pasirinkimo etapą.
„Užbaigtos visų sinchronizacijai svarbių oro linijų ir skirstyklų pirkimų procedūros reiškia, kad galėsime visą dėmesį skirti projektavimui bei statyboms ir sparčiai judėti įgyvendindami suplanuotus projektus. Nauja Trakų Vokę ir Nemenčinę sujungsianti 330 kV elektros perdavimo linija Vilnius-Neris, pasienyje su Latvija atsirasianti „Mūšos” skirstykla ir centrinėje Lietuvoje rekonstruojama Kruonio HAE skirstykla sustiprins Lietuvos elektros perdavimo tinklo stabilumą ir padės sklandžiai veikti viename tinkle su Vakarų partneriais“, – teigia R.Masiulis.
Pasirašyti sutartis su rangovais „Litgrid“ įpareigojo pirmadienį sušaukto neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai.
Nauja linija elektros patikimumui sostinėje užtikrinti
Naujoji 81 km 330 kV linija Vilnius-Neris sujungs du kertinius Vilniaus regiono objektus: 330 kV Trakų Vokėje esančią Vilniaus pastotę ir Nemenčinėje esančią 330/110/10 kV Neries pastotę ir kartu su jau esančiomis 330 kV oro linijomis Lietuvos elektrinė-Vilnius ir Lietuvos elektrinė-Neris aplink sostinę sukurs 330 kV oro linijų žiedą. Jis užtikrins patikimą elektros tiekimą Vilniaus regione atsijungus nuo BRELL.
Projekto metu bus nutiesta 58 km ilgio nauja elektros perdavimo linija nuo Vilniaus rajone, Nemenčinėje esančios Neries transformatorių pastotės iki Marijampolio seniūnijos, kur ji susijungs su esama 330 kV elektros perdavimo linija Vilnius-Molodečnas.
Nuo šio taško bus rekonstruojama 23 km ilgio esamos 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Molodečnas atkarpa iki Vilniaus transformatorių pastotės Panerių seniūnijoje.
330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statybos projektas bus baigtas 2025 m.
Mūšos skirstykla – Šiaurės Lietuvos elektros tinklui sustiprinti
Joniškio rajone statoma 330 kV „Mūšos“ skirstykla užtikrins didesnius tarpsisteminius pralaidumus su Švedija ir Latvija bei pagerins Šiaurės Lietuvos elektros perdavimo tinklo atsparumą. Šiuo metu Šiaurės Lietuvoje sujungtos trys oro linijos, kurių bendras ilgis siekia 182 km, tad atsiradus sutrikimui vienoje vietoje, atsijungtų visos trys linijos. Nauja „Mūšos“ skirstykla užtikrins patikimesnį elektros tiekimą, kadangi ilgiausia vientisa atkarpa bus kone tris kartus trumpesnė nei dabar.
Sovietmečių įrengtos trys oro linijos į vieną tašką susijungia kultūros paveldo teritorijoje – Saulės mūšio vietoje. Todėl naujoji skirstykla bus įrengta į šiaurę nuo šios teritorijos, o elektros linijos iškeliamos apeinant kultūros paveldo apsaugos zoną.
Skirstykla „Mūša“ bus pabaigta 2025 m.
Didėjanti Kruonio HAE skirstyklos svarba
Kruonio HAE yra vienas iš svarbiausių Lietuvos elektros sistemos objektų, o įgyvendinant sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais jo vaidmuo dar didės. Be to, planuojama Kruonio HAE plėtra įrengiant penktąjį agregatą. Šios priežastys lemia Kruonio HAE skirstyklos rekonstrukcijos būtinybę.
Skirstykla yra svarbi, nes į ją jungiasi 330 kV elektros perdavimo linija Kruonio HAE-Bitėnai, besiribojanti su 330 kV linija Darbėnai-Bitėnai ir naujai statoma jūrine jungtimi „Harmony Link“. Šios linijos atlieka magistralės funkciją, sujungdamos centrinę ir vakarinę Lietuvą, taip pat užtikrina elektros tiekimo patikimumą pasienyje su Kaliningrado esančiuose Lietuvos regionuose.
Kruonio HAE skirstyklos atnaujinimo metu bus pakeisti visi 330 kV skirstyklos pirminiai įrenginiai, rekonstruojama oro linijos atkarpa nuo 330 kV skirstyklos iki pirmojo autotransformatoriaus.
Rekonstrukcijos metu ketvirtasis Kruonio HAE generatorius bus atskiriamas nuo pirmųjų trijų į atskirą prijunginį pastotėje, taip bus didinamas elektrinės tiekimo patikimumas ir lankstumas, sumažės rizika prarasti visų generatorių energiją esant trumpajam jungimui.
Planuojama Kruonio HAE skirstyklos rekonstrukcijos darbų pabaiga 2026 m.
Jau užbaigti 6 sinchronizacijos projektai
Darbai nuosekliai vyksta ir kituose Vyriausybės patvirtintuose ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektuose.
Vykdomi viešieji pirkimai naujai jūrinei jungčiai su Lenkija „Harmony Link“, stiprinamas vidinis Lietuvos perdavimo tinklas ir ruošiamasi savarankiškai valdyti dažnį, o „LitPol Link“ jungtis – elektros vartai į Vakarus – jau išplėsta ir paruošta sinchronizacijai.
Iš viso jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 6 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „Litpol Link“ bandymas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
