Daugiau nei 33 proc. per metus išaugusios pramonės gamintojų produkcijos kainos – dar pernai prasidėjusio energetinių išteklių brangimo pasekmė, kurią pajuto didelė dalis Lietuvos įmonių. Trys iš keturių bendrovių atstovų tvirtina, kad dar 2021-aisiais jų gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų savikaina kilo būtent dėl pabrangusių energijos išteklių.
Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ inicijuotos apklausos, kurią atliko rinkos tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“, duomenimis, savikainos augimo pernai nejuto vos 11 proc. įmonių. Dar 9 proc. į klausimą apie prekių ir paslaugų savikainos pokyčius buvo sudėtinga atsakyti.
„Brangstantys energetiniai ištekliai pernai pramušė pirmąjį barjerą. Pirmasis pokyčius pakankamai skaudžiai pajuto verslas, kuris iš paskutiniųjų stengėsi atidėti momentą, kai nebeliks kitos išeities, kaip tik pasidalinti finansine našta su klientais. Milžiniška infliacija šiemet rodo, kad kainų augimas pasiekė vartojimo segmentą. Suabejočiau, ar per šiuos metus šalyje bus tokių verslų, kurie galės pasakyti, kad energijos brangimas jų niekaip nepalietė“, – sako „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų vadovas Artūras Zatulinas.
Tiesa, apklausos duomenimis, prekių ir paslaugų savikainos augimas didžiausiai daliai verslų pernai pasijuto gana simboliškai. Daugiausiai, arba 28 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų tvirtino, jog jų produktų savikaina padidėjo iki 5 proc.
26 proc. verslo apklausos respondentų pripažino, kad savikaina pakilo 6-10 proc., o 13 proc. minėjo tai, kad savikaina dėl brangusių energijos išteklių kilo 11-20 proc. Ypač skaudžiai, arba 20 proc. viršijantį produkcijos savikainos augimą pajuto 13 proc. šalies įmonių.
Pernai didžiausią energijos išteklių brangimo poveikį pajuto gamybos ir prekybos įmonės. To pasekmės, eksperto teigimu, akivaizdžiai matomos ir šiais metais. Statistikos departamento duomenimis, per metus iki š. m. birželio gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 33,6 proc. Kiek mažiau per metus iki gegužės išaugo ir importuotų prekių kainos – 29,8 proc.
Anot eksperto, pernai elektros energijos kaina verslui kilo beveik 3 kartus ir sukėlė šoką daliai verslų, versdamos ieškoti kitų išeičių, tarp kurių – investicijos į nuosavus arba nuotolinius atsinaujinančius energetinių išteklių pajėgumus.
„Vos kiek apsilpo pandemijos iššūkiai, jų supurtytai ekonomikai energijos išteklių brangimas tapo dar vienu išbandymu. Nors didmeninių kainų kilimo tendencija buvo jaučiama, tačiau tikriausiai buvo sudėtinga prognozuoti, kad šiais metais į vieną vietą sukris tiek daug naujų nepalankių faktorių, kurie kainas augins toliau“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Pasak A. Zatulino, karas Ukrainoje perbraižo visas anksčiau nusistovėjusias ribas ir verčia nieko nebelaukiant ieškoti kitų būdų, kaip energetiniais ištekliais apsirūpinti apeinant agresorę Rusiją.
„Iki karo visuomenės dėmesys krypo į pandemiją, tačiau vargu, ar šiemet mums bus aktuali kita tema, nei karas Ukrainoje. Be to, kaistanti ekonomika tik sustiprina vidinius iššūkius, todėl klimato krizės švelninimo klausimas artimiausiais metais sutaps ir su verslo, ir su gyventojų siekiu suvaldyti elektros kainas. Tam ypač padės investicijų į žaliuosius jos gamybos pajėgumus spartinimas“, – teigia „Elektrum Lietuva“ atstovas.
„Spinter tyrimų“ apklausoje šiemet sausio 17-31 dienomis dalyvavo 307 įmonės.
