Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC), kuris šiuo metu Lietuvoje yra didžiausias viešojo sektoriaus paslaugų centras, skelbia 2021 metų valstybinių įstaigų finansų ir personalo funkcijų efektyvumo ataskaitą.
Tyrimas atskleidžia, kad analizuojamose institucijose per 4 metus finansų valdymo (toliau – FV), buhalterinės apskaitos (BA), personalo valdymo (PV) ir personalo administravimo (PA) funkcijų našumas išaugo 13,2 proc. Lyginant ataskaitinius metus su baziniais 2017 metais (toliau – baziniai metai), pastebima, kad vidutinis darbuotojų skaičius, kurioms priskirtos FV, BA, PV ir PA funkcijos, yra sumažėjęs 2,3 proc., o pareigybių skaičius – 13,8 proc.
Atlikta analizė, kurios metu analizuoti 463 institucijų pateikti duomenys, fiksuoja valstybės biudžeto asignavimų minimoms funkcijoms atlikti sutaupymus. Eliminavus vidutinio darbo užmokesčio pokyčio įtaką, galima teigti, kad buhalterinės apskaitos, finansų ir personalo valdymo, personalo administravimo funkcijoms atlikti skirtų asignavimų suma, palyginti su baziniais (2017) metais, sumažėjo maždaug apie 5 mln. EUR.
Nuo 2017 metų didžiausias darbo našumo augimas (vidutinis mėnesinis aptarnaujamų darbuotojų skaičius, tenkantis vienai pareigybei) buvo stebimas buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo srityse. Jis atitinkamai siekia 33,3 ir 20,5 proc. Vienodinant ir standartizuojant buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo procesus, augant efektyvumui, prireikia vis mažiau žmogiškųjų išteklių tai pačiai funkcijai atlikti.
2021 m. vidutinis mėnesinis aptarnaujamų darbuotojų skaičius, tenkantis vienai pareigybei, buvo 145. Aukščiausią darbo našumą pasiekė PV funkcijas atliekantys darbuotojai – vienai PV pareigybei tenka 225 darbuotojai. PA funkcijas atliekančių darbuotojų darbo našumas buvo 205, FV – 152, o BA – 85 aptarnaujami darbuotojai.
Palyginti su praėjusiais metais, 2021 m. bendras vidutinis darbo našumas pakilo 2,1 proc., t. y. vienai pareigybei tenka vidutiniškai 3 aptarnaujamais darbuotojais daugiau nei pernai. Darbo našumo augimą lėmė dėl funkcijų efektyvinimo sprendimų sumažėjęs aptarnaujančių pareigybių skaičius.
Prie teigiamų pokyčių didele dalimi prisidėjo Vyriausybės nutarimu įsteigtas NBFC, kurio paskirtis – centralizuotai atlikti viešojo sektoriaus subjektų BA ir PA funkcijas. 2021 m. gruodžio 31 d. NBFC centralizuotai atliko 144 biudžetinių įstaigų BA ir 237 biudžetinių įstaigų PA funkcijas.
„Paslaugų centrai tiek versle, tiek viešajame sektoriuje – jokia naujiena pasaulyje. Matome, kad verslas, tarptautinės kompanijos masiškai steigia Lietuvoje centrus, kurie aptarnauja filialus visame pasaulyje. Galime pasidžiaugti, kad Nacionalinis bendrijų funkcijų centras – pirmasis viešojo sektoriaus paslaugų centras Lietuvoje prisideda prie efektyvesnio valstybės valdymo, padeda taupyti asignavimus viešajame sektoriuje, o organizacijos vis palankiau vertina NBFC teigiamas paslaugas“, – pažymi NBFC direktorė Valė Kulvinskienė.
Valė Kulvinskienė pažymi, kad nuo 2021 metų NBFC visiškai perėjo prie bendros Finansų valdymo apskaitos informacinės sistemos. Minima sistema padeda optimaliau organizuoti apskaitos operacijų registravimą, ženkliai mažinti darbo laiko sąnaudas ir valstybei taupyti biudžeto lėšas atsisakant keliasdešimt iki tol naudotų sistemų išlaikymo bei techninės priežiūros sąnaudų.
Dar prieš keletą metų egzistavo apie 40 skirtingų finansų apskaitos, personalo ir dokumentų valdymo informacinių sistemų. Viešojo sektoriaus įstaigos šias sistemas kurdavo, vystydavo ir palaikydavo pačios arba pirkdavo šias paslaugas rinkoje. Skirtingos sistemos, nevienodas jų išvystymo lygis ir funkcionalumai buvo vienas iš trikdžių valstybės lygmeniu įgyvendinti vieningą finansų apskaitos, personalo administravimo ir dokumentų valdymo standartą, o išlaikymo kaštus dengdavo kiekviena įstaiga. Pasaulyje viešojo sektoriaus paslaugų centrai, panašūs kaip NBFC, nėra jokia naujiena ar fenomenas. Paprastai tokie centrai viešojo sektoriaus įstaigoms teikia tokias bendrąsias paslaugas, kurios būdingos kiekvienai organizacijai. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita, personalo administravimas, auditas, viešieji pirkimai, IT valdymo paslaugos ir pan.
„Pastebime, kad ir Lietuvos institucijos, anksčiau nerimavusios dėl funkcijų perdavimo, dabar teigiamai vertina mūsų paslaugas, kurias stengiamės teikti kuo efektyviau, o galutinis vartotojas – ar tai muziejaus darbuotojas, ar institucijos vadovas būtų patenkintas paslaugų kokybe“, – akcentuoja V. Kulvinskienė.
Valstybiniame sektoriuje pirmieji paslaugų centrai pradėjo kurtis Australijoje ir Kanadoje prieš 30 metų. Per paskutinius 15-20 metų labai išpopuliarėjo Danijoje, Airijoje, Suomijoje, Švedijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinės Amerikos valstijose ir kt. Mūsų kaimynė Estija VSPC įkūrė beveik prieš 10 metų, tuo tarpu pirmasis viešojo sektoriaus paslaugų centras, kuriam buvo patikėta konsoliduoti buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijas, Lietuvoje buvo įsteigtas 2018 metais.
