Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“, dalyvaujantis „European Hydrogen Backbone“ iniciatyvoje pateikė savo vertinimą, kaip galėtų atrodyti vandenilio tinklas Lietuvoje 2030-2040 metais. Paskelbtoje bendroje Europos vandenilio tinklo vizijoje numatoma, kad iki 2030 m. Europoje bus sukurtas 28 tūkst. km ilgio, o 2040 m. – 53 tūkst. km ilgio vandenilio tinklas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„European Hydrogen Backbone“ iniciatyvos nariai siekia Europos Komisijos paskelbto „REPowerEU“ komunikato tikslų – paspartinti integruotos dujų ir vandenilio infrastruktūros kūrimą visoje Europoje. Vizijoje skelbiama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos šalys privalo atsisakyti importuojamos Rusijos energijos ir pasiekti didesnę energetinę nepriklausomybę. Dėl to skatinama sparčiau ir plačiau pradėti naudoti netaršios energijos šaltinius ir palaipsniui atsisakyti Europos priklausomybės nuo iškastinio kuro iš Rusijos, taip dar iki 2030 m. padidinant visos ES energetikos sistemos atsparumą.
Pasak „Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus, Lietuva jau dabar matoma kaip bendro Europos vandenilio tinklo dalis, todėl prisidėjimas prie europinės vizijos kūrimo yra svarbus praktinis žingsnis, spartinant visos vandenilio vertės grandinės kūrimą ir siekiant didesnio energetinio saugumo bei atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo.
„Pastaruoju metu Lietuva kartu su Baltijos regionu įvardinama kaip potencialus regionas reikšmingai plėtoti atsinaujinančiąją energetiką. Tai sudarys prielaidas žaliojo vandenilio rinkos plėtrai. Todėl ypač aktualus išvystytos dujų infrastruktūros pritaikymas vandeniliui ir naujų energijos perdavimo koridorių kūrimas. Planuojame, kad Lietuvos grynojo vandenilio tinklas, kurio didžiąją dalį sudarys vandeniliui transportuoti pritaikyti gamtinių dujų vamzdynai, paskatins žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrą“, – sako N. Biknius.
Numatoma, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvoje atsirasiantys atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumai viršys šalies paklausą. Dalis atsinaujinančios elektros energijos pertekliaus bus panaudota gryno vandenilio gamybai. Nuo 2030 metų Lietuvos trąšų gamybos sektoriuje numatomas didelis vandenilio poreikis, todėl pirmiausia vandenilio tinklai bus vystomi siekiant aprūpinti šią pramonę. Vėliau planuojama tinklą plėsti, vandenilio infrastruktūrą sujungiant su ateityje atsirasiančiais Latvijos ir Lenkijos vandenilio tinklais. Taip būtų sukurtas Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją jungiantis vandenilio tinklas.
„European Hydrogen Backbone“ vizija rodo, kad iki 2030 m. galėtų atsirasti penki visos Europos vandenilio tiekimo ir importo koridoriai, apimantys beveik 28 tūkst. km vamzdynų, jungiantys pramonės branduolius, uostus ir vandenilio slėnius su didelės paklausos regionais ir sudarantys pagrindą būsimai didelio masto vandenilio pasiūlai. Siekiant iki 2040 m. įgyvendinti numatytą apie 53 tūkst. km vandenilio perdavimo tinklą, reikalinga 80-143 mlrd. Eur dydžio bendra investicijų suma, apskaičiuota, įvertinant, kad 60 proc. gamtinių dujų vamzdynų būtų pertvarkyti, o 40 proc. vandenilio vamzdynų būtų nauji.
