Pučiant stipriam vėjui, vasarį elektros kainos toliau krito. Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių gamyba sudarė 62 proc. visos vietinės elektros generacijos, o nebūdingai šiltas vasaris lėmė mažesnį nei įprasta suvartojimą. Gamtinių dujų kaina mažėjo beveik visą mėnesį, iki vasario 25 d., kai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Europoje dujų kainos šoktelėjo beveik dvigubai.
Vasario mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo 28 proc., iki 104,7 Eur/MWh, lyginant su sausio mėnesiu. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pat, o Estijoje – 104,6 Eur/MWh. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 3 proc. ir siekė 90,2 Eur/MWh.
„Vasarį vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 1,2 laipsnio šilumos - neįprastai šiltą mėnesį suvartojimas Lietuvoje vidutiniškai mažėjo beveik 4 proc., lyginant su sausio mėnesiu. Šaltos žiemos baimėms Europoje nepasitvirtinus, elektros kaina toliau krito. Mažesnė elektros paklausa sutapo su antrą mėnesį iš eilės besilaikančia aukšta vėjo generacija, kuri užtikrino beveik pusę Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Praėjusį mėnesį taip pat užfiksuoti pastebimai augantys saulės elektrinių generacijos rodikliai, kurie vasario gale dienos metu viršydavo ir 100 MWh. Krintančioms kainoms Baltijos šalyse taip pat įtakos turėjo ir ketvirtadaliu sumažėjusi kaina Švedijoje bei Suomijoje, kur vėjo generacija taip pat išliko didelė“, - teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad švediška elektra Lietuvoje sudarė 42 proc. importo, o Estijoje suomiška – net 99 proc. Šios priežastys lėmė mažėjusį šiluminių elektrinių panaudojimą, kurių generacija susitraukė visose Baltijos šalyse, vidutiniškai apie 46 proc.
„Vis dėlto elektros kainos išlieka didesnės nei praėjusiais metais dėl aukštų dujų kainų, kurios Olandijos TTF aikštelėse stabiliai laikėsi apie 75 Eur/MWh, o Lietuvoje vasario viduryje buvo nukritusios iki 77 Eur/MWh. Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Europoje dujų kainos šoktelėjo beveik dvigubai, o Baltijos šalių aikštelėse dujų kaina augo lėčiau – 13 proc. vasario pabaigoje. Taip pat verta paminėti, jog prie mažesnių vasario elektros kainų prisidėjo ir tai, kad nors CO2 taršos leidimų kainos vasario pradžioje pakilo iki rekordinių 98 Eur/tCO2, paskutinę vasario dieną jie buvo atpigę 20 proc.“, – apibendrino L. Varanavičius.
Lyginant su sausio mėnesiu, vasarį elektros kainos sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau tuo pačiu laikotarpiu 2020 bei 2021 metais elektros kainos atitinkamai siekė 28 bei 59 Eur/MWh. Krintančioms elektros kainoms didelę įtaką turėjo mažėjantis suvartojimas bei išlikusi aukšta vėjo generacija, tačiau kainos išlieka gerokai didesnės nei praėjusiais metais dėl aukštų gamtinių dujų kainų. Jos mėnesio gale pradėjo sparčiai augti ir jau pasiekė gruodžio mėnesio aukštumas dėl Rusijos paskelbto karo Ukrainai.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį sumažėjo vidutiniškai 4 proc. ir siekė 1057 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 6 proc., o vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per vasario mėnesį buvo pagaminta 401 GWh elektros energijos – 23 GWh mažiau nei sausį.
Lietuvoje atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių gamyba sudarė 62 proc. visos vietinės elektros generacijos. Vėjo elektrinės pagamino didžiausią dalį – 45 proc., šiluminės elektrinės - 17 proc., hidroelektrinės ir saulės elektrinės sudarė 17 proc., Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė pagamino 10 proc., o likusios elektrinės – 11 proc. Vėjo elektrinių gamyba išliko didelė ir siekė 171 GWh, o šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 36 proc., nuo 100 GWh iki 63 GWh. Vasarį stipriai augo kitą kurą naudojančių elektrinių gamyba, kuri išaugo dvigubai. Taip pat savo gamybos apimtis dvigubai padidino saulės elektrinės, jų generacija išaugo nuo 6 GWh iki 13 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 66 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą mažėjo 13 proc. lyginant su sausio duomenimis. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 42 proc., iš Latvijos 37 proc., iš trečiųjų šalių buvo apie 19 proc., o iš Lenkijos importavome apie 2 proc. Eksportas taip pat mažėjo, tačiau tik 2 proc., o didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją (98 proc.), likusi dalis pateko į Švediją (1 proc.) bei Latviją (1 proc.).
