Trumpesnė darbo savaitė Lietuvoje bei šylantis oras sumažino elektros paklausą, kurios didžiąją dalį užtikrino vietinė atsinaujinančių išteklių generacija bei pigus importas iš Skandinavijos. Tai lėmė ženklų elektros kainos kritimą, rašoma „Litgrid“ pranešime spaudai.
Vasario 14-20 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo ketvirtadaliu ir siekė 75,5 Eur/MW. Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse elektros kaina buvo vienoda.
„Vasario trečią savaitę suvartojimas šalyje mažėjo dėl šiltesnio oro bei nedarbo dienos trečiadienį - vasario 16-ąją dienos kaina siekė vos 63 Eur/MWh. Praėjusią savaitę daugiau nei pusę Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos buvo pagaminta vėjo jėgainių – 57 GWh, paskutinį kartą tokia vėjuota savaitė buvo 2020 metų vasarį. Prie kainų mažėjimo prisidėjo ir hidroelektrinės, pagaminusios daugiausiai elektros šiemet, bei auganti saulės elektrinių generacija, sudariusi apie 4 proc. šalies generacijos“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 6 proc. ir siekė 252 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 16 proc., o vietos elektrinės užtikrino 44 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 110 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 52 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 12 proc., hidroelektrinės – 22 proc., kitos elektrinės – 10 proc, o saulės elektrinės 4 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę smarkiai išaugo - vėjo jėgainių bei hidroelektrinių gamybos rodikliai padidėjo 22 proc., saulės elektrinių gamyba išaugo 85 proc. O šiluminės elektrinės gamino 11 proc. mažiau elektros energijos.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 58 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 9 proc., iki 215 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 21 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 47 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 31 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o likęs 1 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos kito nedaug - išaugo 13 proc., iki 61 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 74 proc. Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 84 proc. Lietuvos kryptimi.
