Mažesnis elektros suvartojimas ir išaugusi vėjo elektrinių generacija Lietuvoje lėmė didelį elektros kainų kritimą. Skandinavijoje smarkiai augant vėjo generacijai, apie pusė elektros importo Lietuvą pasiekė iš Švedijos, informavo „Litgrid“.
Vasario 7-13 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 30 proc. ir siekė 100,6 Eur/MW. Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse elektros kaina buvo vienoda.
„Vasario antrą savaitę stebėjome itin žemas kainas. Paskutinį kartą savaitinė elektros kaina Lietuvoje žemiau 100 Eur/MWh ribos buvo pernai lapkričio 1-7 dienomis, kai savaitinė kaina siekė 67 Eur/MWh. Vėliau kainos drastiškai kilo, o nuo metų pradžios stebime mažėjančias savaitines kainas.
Praėjusią savaitę elektros kainų mažėjimui didžiausią įtaką darė tai, kad vėjo generacija Lietuvoje augo 41 proc., Estijoje – daugiau nei 50 proc., o Švedijos 4 zonoje – net 68 procentų. Stipriai išaugusi vėjo gamyba Skandinavijoje lėmė, kad apie pusę į Lietuvą importuotos elektros energijos pateko iš Švedijos, kur vidutinė savaitės kaina siekė vos 55 Eur/MWh. Skandinavijoje kritus kainoms, praėjusią savaitę „NordBalt“ jungties išnaudojimas siekė net 99 proc. į Lietuvos pusę. Prie krintančių elektros kainų prisidėjo ir nebūdingi vasariui orai – didžiąją savaitės dalį Lietuvoje temperatūra buvo teigiama ir suvartojimas šalyje sumažėjo net 5 procentais“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 5 proc. ir siekė 268 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje išaugo 8 proc., o vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 94 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 50 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 16 proc., hidroelektrinės – 21 proc., o kitos elektrinės – 14 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę smarkiai išaugo – vėjo jėgainių gamybos rodikliai padidėjo 41 proc., vis daugiau generuojančių saulės elektrinių gamyba išaugo maždaug pusantro karto. Tuo tarpu šiluminės elektrinės gamino 31 proc. mažiau elektros energijos.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 66 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 10 proc., iki 238 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 21 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 49 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o likęs 1 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Tuo tarpu bendras elektros srautas iš Lietuvos kito nedaug – sumažėjo 1 proc., iki 54 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 66 proc. Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 99 proc. Lietuvos kryptimi.
