Praėjusią savaitę Lietuvoje daugiausiai elektros buvo pagaminta vėjo elektrinėse, kurių generacija vietinėje gamyboje sudarė 35 proc., o ketvirtadienį buvo pasiektas naujas valandinės vėjo jėgainių gamybos rekordas, rašoma pranešime spaudai.
Vis dėlto vyraujant šaltesniems orams suvartojimas ūgtelėjo 4 proc. ir didėjant šiluminių elektrinių gamybai išsilaikė penktadaliu aukštesnės kainos. Importas iš Skandinavijos liko nepakitęs ir 70 proc. laiko buvo importuojama maksimaliai galimu srautu per „NordBalt“ jungtį.
Sausio 10-16 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, išaugo 20 proc. ir siekė 172,4 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina siekė 165,0 Eur/MWh, Estijoje elektra buvo pigiausia - 161,2 Eur/MWh.
„Įpusėjus žiemai elektros suvartojimas toliau didėjo ir lyginant su ankstesne savaite buvo 4 proc. aukštesnis, todėl augo ir šiluminių elektrinių gamyba - tai lėmė penktadaliu aukštesnes kainas. Kaip ir praėjusią savaitę, „NordBalt“ jungtis importui iš Švedijos į Lietuvą buvo maksimaliai išnaudojama daugiau nei 70 proc. laiko, todėl importo augimui piko metu galimybių nebebuvo.
Tuo metu importas iš Suomijos į Estiją augo daugiau nei trečdaliu, o „EstLink“ jungtys buvo maksimaliai išnaudojamos net 74 proc. laiko, tai estams leido turėti žemiausias elektros kainas Baltijos šalyse. Skandinavijoje mažos kainos laikosi dėl itin aukštos vėjo generacijos. Ketvirtadienį vėjo elektrinės Šiaurės šalyse pasiekė naują – 20 GWh/h – gamybos rekordą, todėl elektros kainos nukrito iki 10 Eur/MWh ribos ir buvo žemiausios visoje Europoje. Lietuvoje sausio 13 d. vėjo elektrinės taip pat pagerino praėjusių metų lapkritį pasiektą rekordą ir pagamino 532 MWh/h energijos. Lietuvai plečiant elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus, kasmet auga ir nauji vėjo parkai, todėl galima tikėtis, kad jau greitai fiksuosime naujus vėjo elektrinių gamybos rekordus“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje augo 4 proc. ir siekė 282 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje didėjo 23 proc., o vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 102 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 35 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 29 proc., hidroelektrinės – 23 proc., o kitos elektrinės – 11 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę augo, o didžiausią augimą fiksavo šiluminės elektrinės, kurių gamybos rodikliai išaugo 43 proc. Tuo tarpu vėjo elektrinės gamino 29 proc. daugiau, hidro elektrinių gamyba augo 4 proc., o kitų elektrinių gamyba mažėjo 4 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 66 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 4 proc., iki 256 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 15 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 39 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 45 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 0 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 71 proc., iki 59 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 1 proc. eksportuota į Latviją ir Švediją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 71 proc. Lenkijos kryptimi ir 1 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 86 proc. Lietuvos kryptimi.
