Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“ pasirašė sutartį, pagal kurią nuo 2022 m. sausio 1 d. Baltijos šalims esant poreikiui bus teikiama aktyviosios galios rezervo pagalba izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo metu. Taip bus įgyvendinta viena iš sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikalingų priemonių, numatytų Vyriausybės patvirtintoje sinchronizacijos programoje.
„Ši sutartis su Švedijos perdavimo sistemos operatore – dar vienas saugumo garantas, kurio mums reikia ruošiantis sinchronizacijai. Turime būti pasirengę užtikrinti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą, jeigu susidurtume su sistemos avarijų ar rimtų sutrikimų grėsme. Tam būtinas ne tik visų Lietuvoje veikiančių ir izoliuoto elektros sistemos darbo paslaugos reikalavimus atitinkančių elektrinių prieinamumas, bet ir aktyviosios galios rezervų pagalba iš mūsų užsienio partnerių, su kuriais turime aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pasiruošimas siekiant užsitikrinti sistemos rezervus per aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis iš Šiaurės Europos šalių operatorių prasidėjo dar 2019 m. pabaigoje. Viena iš esminių sąlygų Baltijos šalims iš Šiaurės šalių gauti sistemos aktyviosios galios rezervus buvo reikalavimas atlikti „NordBalt“ ir „Estlink 2“ jungčių bandymą.
Spalio pabaigoje vadovaujant „Litgrid“ specialistams šis bandymas buvo sėkmingai atliktas. Apie tris valandas trukusio bandymo metu „NordBalt“ ir „Estlink 2“ jungtys išbandytos lygiagrečiai veikiant dažnio valdymo režimui. Lietuvos ir Estijos dispečeriams patikrinus įvarius parametrų rinkinius buvo patvirtintas valdymo sistemų suderinamumas ir techninės sąlygos užtikrinti aktyviosios galios rezervų pagalbą izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo metu.
Sėkmingai atliktus bandymą, „Litgrid“ su „Svenska kraftnät“ gruodžio mėnesį pasirašė sutartį dėl aktyviosios galios rezervų pagalbos teikimo izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo metu.
Jau užbaigti 5 sinchronizacijos projektai
Pasiruošimas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais vykta nuosekliai įgyvendinant 15 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų: statoma nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“, stiprinamas vidinis Lietuvos perdavimo tinklas, įrengiami sinchroniniai kompensatoriai ir ruošiamasis savarankiškai valdyti dažnį, o „LitPol Link“ jungtis – elektros vartai į Vakarus – jau išplėsta ir paruošta sinchronizacijai.
Iš viso jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 5 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.