„Audi“, didžiausia „Volkswagen“ grupės pelno dalį uždirbanti automobilių gamintoja, turi kasdien spręsti problemas, siekdama suvaldyti nuolatinį automobilių lustų trūkumą“, – teigia generalinis „Audi“ direktorius Markusas Duesmannas. „2021 m. turėjome labai stiprią pirmąją metų pusę. Manome, kad antroji pusė bus daug silpnesnė. Neabejotinai susiduriame su daug problemų“, – toliau situaciją komentavo „Audi“ vadovas, pavadinęs esamą rinkos situaciją „tobula audra“.
M. Duesmanno komentarai pabrėžia problemas, su kuriomis pasauliniai automobilių gamintojai susiduria dėl lustų tiekimo krizės, kuri ištiko automobilių gamybos sektorių visame pasaulyje. Tačiau nors automobilių pramonės pardavimai nukentėjo, krizė sušvelnino automobilių kainų padidėjimo smūgį, o tai, savo ruožtu, padidino pelno maržas. Todėl galime teigti, jog netgi pasaulinės lustų tiekimo problemos akivaizdoje automobilių gamintojų padėtis nėra visapusiškai bloga.
Liepos mėnesį „Audi“ teigė, kad per pirmąjį pusmetį nesugebėjo pagaminti penkiaženklio automobilių skaičiaus. Tačiau kompanijos pelno marža per šį laikotarpį išaugo iki 10,7 proc., viršydama 8 proc. (2019 m.) iki pandemijos buvusį augimo tempą.
„Sakyčiau, kad su situacija tvarkomės gana gerai“, – sakė M. Duesmannas, kuris taip pat yra „VW Group“ valdybos narys. Jis sakė, kad visa VW grupė siekia glaudesnių ryšių su mikroschemų gamintojais ir kad automobilių gamintojas po krizės bus tik stipresnis. „Tačiau šiuo metu didelė mūsų veiklos dalis – kasdienis trikčių šalinimo procesas“, – sakė jis.
„Audi“, kuri sudarė daugiau nei ketvirtadalį bendrojo VW grupės pirmojo pusmečio veiklos pelno, pradėjo ambicingą perėjimą prie akumuliatoriais varomų elektrinių transporto priemonių, o tai taip pat reiškia, kad visi nauji modeliai, kuriuos kompanija išleis nuo 2026 m., bus visiškai elektriniai. Tuo tarpu vidaus degimo varikliais varomų automobilių gamyba bus palaipsniui nutraukta iki 2033 m.
„Audi“ finansų vadovas Juergenas Rittersbergeris rugpjūtį sakė, kad kompanija užtruks tik 2–3 metus, kol elektromobilių pelningumas bus toks pat, kaip ir automobilių, veikiančių vidaus degimo variklių dėka. Tuo tarpu Duesmannas mano, kad perėjimas gali įvykti dar greičiau: „taškas, kuriame mes uždirbsime tiek pat pinigų parduodami elektromobilius, kaip ir automobilius su vidaus degimo varikliu, bus pasiektas dabar, arba kitais, 2023 metais“.
Be pastangų mesti iššūkį „Tesla“ ir tapti didžiausiu elektromobilių pardavėju, VW taip pat dvigubina pastangas kurti programinę įrangą, kuri, pasak generalinio kompanijos direktoriaus Herberto Diesso, yra tikrasis, žaidimą iš esmės keičiantis, niuansas.
Pernai „Audi“ generalinio direktoriaus pareigas ėjęs Duesmannas anksčiau yra sakęs, kad VW didžiąją dalį automobilių programinės įrangos, reikalingos visos grupės pertvarkai, kompanija pagamins pati ir kad apie partnerystę su kitomis gamintojomis galvoti dar anksti.
„Šiuo metu partnerių ieškojimas iš mūsų kompanijos atimtų greitį, pridėtų sudėtingumo procesams, – sakė D. Duesmannas. – Žinoma, ateityje savo programinės įrangos platforma galėtume pasidalyti su kitomis automobilių kompanijomis, tačiau tai yra daugiau vidutinės arba ilgalaikės, 5–10 metų trukmės, planas.“
Duesmannas, buvęs „BMW“ vadovas, dabar taip pat yra atsakingas už prabangius prekinius ženklus „Lamborghini“, „Ducati“ ir „Bentley“, kurie buvo „pakišti po „Audi“ stogu“.
52 metų „Ducati“ entuziastas išsklaidė pasikartojančias spėliones, kad vieną iš prabangių VW grupės prekinių ženklų galima parduoti, nors susidomėjimą pirkimo galimybe rodė ne vienas potencialus pirkėjas.
„Šie prekiniai ženklai yra labai vertingi ir labai pelningi, išlaikydami ir panaudodami juos ateityje galime netgi išplėsti sinergijos lygį, – sakė Duesmannas. – Nėra jokių planų jų „atsikratyti“ – pabrėžė jis.