Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos ir „Fintech Hub LT“ asociacijos susitikime buvo aptartos fintech sektoriaus plėtros perspektyvos, priežiūros, savireguliacijos ir prevencijos mechanizmai, kurie padėtų sumažinti galimybes nusikaltėliams piktnaudžiauti fintech infrastruktūra.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Inovatyvus fintech sektorius vystosi labai sėkmingai: šalyje jau dirba 230 fintech įmonių, per metus vien licencijuotos įmonės generuoja 300 mln. eurų pajamų, sektoriaus infrastruktūra tampa pagrindu ir startuoliams. Kokybiška finansinių paslaugų sektoriaus plėtra išlieka valstybės prioritetu, o į naują brandos etapą žengiantis sektorius ypatingą dėmesį skiria rizikų valdymui.
Fintech įmonės stiprina pinigų plovimo prevencijos (AML) padalinius, kai kurios prevencijai skiria trečdalį visų išlaidų, aktyviai informuoja apie pastebėtus įtartinus sandorius ar operacijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT): vien pernai iš 3526 FNTT gautų pranešimų daugiau nei pusę pateikė pačios Fintech įmonės.
Fintech įmonės suinteresuotos kaip galima daugiau padėti priežiūros institucijoms užkardyti tokius nusikaltimus. Net ir labai daug investuodamos į pinigų plovimo prevenciją, fintech įmonės negali būti tikros, kad jų infrastruktūra nepasinaudos nusikaltėliai. Todėl rizikų valdymui būtinos bendros įmonių, priežiūros ir teisėsaugos institucijų pastangos.
„Finansinių paslaugų pasaulyje pasitikėjimas įgyjamas sunkiai, o prarandamas per sekundę. Visi – fintech įmonės, Lietuvos bankas, FNTT – esame vienoje barikadų pusėje ir kovojame su tuo pačiu blogiu. Visi dedame įmanomas pastangas, kad fintech infrastruktūra nepasinaudotų nusikaltėliai. Tačiau kova su pinigų plovimu, kaip ir kova su korupcija – nuolatinė ir, matyt, amžina. Užtvenkus vieną vietą, prasiveržia kitur. Visi suprantame, kad to neišvengsime, tačiau privalome bendromis jėgomis kurti efektyvias rizikų valdymo priemones. Būtina ne tik ilgalaikė Fintech plėtros strategija, bet ir Nacionalinė pinigų plovimo prevencijos strategija“, – pabrėžia „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Vaiva Amulė.
Asociacija, siekdama indikuoti silpnas vietas ankstyvoje stadijoje ir padėti sektoriaus įmonėms valdyti rizikas ypatingą dėmesį skiria savireguliacijos priemonėms. Jų įgyvendinimui pasitelkiamas specialus, teisės ir finansų ekspertų parengtas klausimynas, rengiami reguliarūs mokymai ir konsultacijos kaip laiku pastebėti rizikas. Kad nesąžininga veikla fintech sektoriuje nėra toleruojama įtvirtinta ir atnaujintas asociacijos Etikos kodeksas, taip pat stiprinamas bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis – Lietuvos banku ir FNTT, aktyviai dirbama su Kriminalinės policijos biuru.
Lietuvos banko vertinimu, fintech dėmesys savireguliacijai yra sektoriaus brandos požymis.
„Lietuvos bankas nori kuo geriau jausti, kuo gyvena „fintech“ sektorius, todėl palaiko tokių susitikimų idėją, o ypač sektoriaus iniciatyvas savireguliacijos srityje. Savireguliacija yra „fintech“ sektoriaus brandos požymis, o būtent brandos didinimas yra vienas iš pagrindinių Lietuvos banko priežiūros tikslų“, – sako Renata Bagdonienė, Lietuvos banko Bankų ir draudimo įmonių priežiūros departamento direktorė.
Pinigų plovimo prevencijai labai svarbu operatyvus keitimasis informacija apie galimus sukčiavimo atvejus ne tik tarpusavyje, bet ir su teisėsaugos institucijomis. Todėl Asociacija jau inicijavo susitarimo dėl keitimosi informacija projektą, kuris šiuo metu derinamas su Finansų ministerija, Lietuvos banku, FNTT, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija bei Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru.
Asociacijos nuomone, būtina daugiau dėmesio skirti ir visuomenės edukacijai bei finansiniam raštingumui. Fintech įmonės yra alternatyva tradiciniams bankams ir inovatyvi galimybė pinigų judėjimui ir pati savaime nekelia ypatingų rizikų. Rizikas kelia nesąžiningi klientai, nusikaltėliai, kurie pasinaudoja fintech įmonėmis ir tradiciniais bankais, kad praplautų nešvariai uždirbtus pinigus ar vykdytų kitas nusikalstamas veikas. Pačios įmonės suinteresuotos kad to nebūtų ir siekia užkardyti nelegalias veiklas.