Lietuvoje elektros energijos kaina gegužę siekė 50,35 Eur/MWh – palyginti su balandžio mėn., ji buvo 13 proc. didesnė. Latvijos ir Estijos pardavimo vietose vidutinė mėnesio elektros energijos kaina siekė 48,42 Eur/MWh – 11 proc. daugiau nei balandį.
Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė gegužę svyravo nuo 0,17 Eur/MWh iki 144,65 Eur/MWh.
„Svarbus veiksnys, turėjęs įtakos elektros energijos kainai gegužę, buvo 34 proc. nei praėjusį mėnesį ir 6 proc. nei praėjusių metų gegužę mažesni vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai. Be to, gegužę Šiaurės šalyse vyko kasmetiniai atominių elektrinių tikrinimo ir priežiūros darbai, kas sumažino atominių elektrinių gamybinius pajėgumus. Tvirtos rinkos integracijos sąlygomis Baltijos šalių elektros energijos kainų dinamikai įtakos turi ir kainų lygis kaimyninėse šalyse. Energijos srautai iš Suomijos buvo 14 proc. mažesni, srautai iš Rusijos padidėjo 49 proc., iš Švedijos SE4 zonos išliko balandžio lygio, o tai gegužę turėjo įtakos Lietuvos prekybos zonos kainai, kuri buvo didžiausia Baltijos šalyse“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Vidutinės mėnesio elektros energijos kainos gegužę padidėjo visose „NordPool“ pardavimo vietose, o vidutinė sistemos kaina buvo 44,28 Eur/MWh – 17 proc. didesnė nei balandį.
Bendra „NordPool“ regiono paklausa gegužę buvo 4 proc. didesnė nei 2020 metų gegužę. Ją paveikė tai, kad gegužės pradžioje orai buvo vėsūs, tačiau mėnesio viduryje oro temperatūra šiek tiek pakilo. Nors kritulių praėjusį mėnesį buvo daugiau, vandens rezervuarų užpildymas Šiaurės šalyse viršijo normą tik 2 proc. Hidroenergijos gamyba, palyginti su balandžiu, sumažėjo 1 proc.
Lietuvoje vartojimas augo, gamyba mažėjo
Gegužę Baltijos šalyse suvartota 2131 GWh elektros energijos, tai yra 4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais. Elektros energijos paklausos padidėjimas pastebėtas visose Baltijos šalyse. Lietuvoje elektros energijos suvartojimas gegužę padidėjo 5 proc. iki 946 GWh. Latvijoje, palyginti su praėjusių metų geguže, jis padidėjo 4 proc. iki 572 GWh. Estijoje buvo suvartota 613 GWh elektros energijos, tai yra 2 proc. daugiau nei praėjusių metų gegužę.
Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse, lyginant su ankstesniu mėnesiu, gegužę sumažėjo 13 proc. iki 1182 GWh. Lietuvoje buvo pagaminta 338 GWh elektros energijos, tai yra 8 proc. mažiau nei balandį. Latvijoje gamybos apimtys sumažėjo 19 proc. iki 525 GWh. Estijoje elektros energijos gamyba taip pat sumažėjo iki 319 GWh, tai yra 5 proc. mažiau nei buvo pagaminta ankstesnį mėnesį.
Gegužę AS „Latvenergo“ hidroelektrinėse pagaminta 422 GWh elektros energijos, kurios, palyginti su praėjusiu mėnesiu, dėl vandens srauto lygio sumažėjo 16 proc. Šiemet hidroelektrinių gamybiniai pajėgumai buvo dvigubai didesni nei 2020 m. gegužę. Tuo tarpu elektros energijos gamybiniai pajėgumai „Latvenergo“ šiluminėse elektrinėse siekė tik 3 GWh ir buvo net 94 proc. mažesni nei balandį. Didelės gamybos sąnaudos, dideli HES gamybiniai pajėgumai, taip pat Rygos TEC 2-1 ir TEC 2-2 energoblokų neprieinamumas dėl priežiūros darbų pirmoje mėnesio pusėje nulėmė tai, kad gegužę gamybiniai pajėgumai buvo mažiausi nuo 2012 metų.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys kartu pagamino 55 proc. visos jų suvartotos elektros energijos, arba 8 proc. mažiau nei balandį. Lietuva pasigamino 36 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 92 proc., Estija – 52 proc.
