Daugiau kaip 14 tūkst. šalies verslo įmonių permoka už elektrą, kadangi ją vis dar perka garantinio tiekimo sąlygomis. Pasirinkusios elektros tiekėjus, jos bendrai galėtų sutaupyti iki kelių milijonų eurų per metus.
„Elektros rinkos liberalizavimas nebuitiniams vartotojams prasidėjo dar 2013 m., tačiau per 14 tūkstančių įmonių iki šiol vis dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, tad garantinį elektros energijos tiekimą joms užtikrina AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Bendras šių įmonių elektros suvartojimas siekia 300 mln. kilovatvalandžių per metus, o nesirinkdamos tiekėjų ir nesidomėdamos turimomis elektros tiekimo sąlygomis šios įmonės praranda milijonus eurų“, – sako bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.
Jo teigimu, tokių išvadų prieita išnagrinėjus garantinio tiekimo ir nepriklausomų tiekėjų taikomų kainų už elektros energiją skirtumus. Garantinio tiekimo elektros kaina šiemet sausį buvo 57,19 Eur/MWh, vasarį – 67,05 Eur/MWh, jei vasario mėnesio tendencijos išliks, kovo mėn. garantinio tiekimo kainą viršys net 80 Eur/MWh, kai tuo tarpu net smulkių bendrovės verslo klientų kainų vidurkis paskutinius du mėnesius neviršijo 55 Eur/MWh.
„Jei visos garantinio tiekimo sąlygomis elektrą perkančios įmonės naudotųsi nepriklausomų tiekėjų paslaugomis, vien per vasarį jos bendrai sutaupytų apie 300 tūkst. eurų, o aukštesnėms kainoms laikantis ilgiau ši suma gali išaugti ir iki kelių milijonų per metus. Be abejo, garantinio tiekimo elektros tarifai gali kisti ir mažėjimo linkme, tačiau ilgamečiai mūsų paskaičiavimai rodo, kad garantinio tiekimo klientai už elektrą per metus vidutiniškai sumoka iki 10 proc. daugiau nei pasirinkę nepriklausomus elektros tiekėjus“, – aiškina A. Zatulinas.
Garantinio tiekimo paslauga besinaudojantiems verslo klientams mokėtina elektros energijos kaina kinta kiekvieną mėnesį, tad gali smarkiai svyruoti – ji yra iš naujo apskaičiuojama remiantis praėjusio mėnesio „NordPool“ elektros biržos kainų vidurkiu. Nepriklausomo tiekėjo atveju kaina nustatoma atsižvelgiant į konkrečios įmonės suvartojamą elektros energijos kiekį, valandinio vartojimo ypatumus, kliento pasirinktą tiekimo laikotarpį ir išlieka stabili, tad vartotojas gali gerokai sumažinti išlaidas, palyginti su elektros pirkimu garantinio tiekimo sąlygomis.
A. Zatulino teigimu, šalies verslo įmonės domėtis rinkoje esančiomis galimybėmis bei savo turimomis elektros tiekimo sąlygomis aktyviau ėmė domėtis pradėjus elektros liberalizavimą buitiniams vartotojams. Dažniausiai perėjimo galimybėmis ir domisi būtent tie komerciniai elektros naudotojai, kuriems vis dar taikomas garantinis tiekimas.
Pašnekovas sako, kad šiuo metu aktyviausiai nepriklausomus tiekėjus renkasi mažos verslo įmonės, per metus sunaudojančios iki 100 MWh elektros energijos. Tuo tarpu vidutinės ir didelės įmonės nepriklausomą tiekėją dažnai renkasi dėl augančio susidomėjimo žaliąja energija ir siekio naudoti tik elektrą iš atsinaujinančių šaltinių.
Verslo įmones aktyviai sekti savo elektros tiekimo sąlygas skatina ir valstybė – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paragino ESO paskelbti informaciją apie komercinius vartotojus bendroje duomenų kaupimo ir apsikeitimo platformoje.Dalis šių duomenų yra vieši, tad juos paskelbus nepažeidžiant teisės aktų sudaryta galimybė nepriklausomiems tiekėjams prieiti prie elektros energijos vartotojų sąrašo.
