Praėjusį mėnesį vidutinė „Nord Pool“ sistemos elektros energijos kaina smarkiai pakilo nuo 6,32 EUR/MWh iki 20,09 EUR/MWh. Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką kainoms, buvo vėsesnės oro sąlygos, oro temperatūrai nukritus žemiau normos, o tai savo ruožtu prisidėjo prie paklausos augimo visame regione. Kainų augimą mėnesio pabaigoje ribojo kalėdinis laikotarpis, tačiau staigus elektros energijos kainų augimas tęsėsi iki pat metų pabaigos ir taip pat sausį.
Gruodį vidutinės mėnesio elektros energijos kainos padidėjo visose „Nord Pool“ prekybos vietose. Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc. iki 44,86 EUR/MWh. Estijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina siekė 45,49 EUR/MWh, o Lietuvoje – 45,75 EUR/MWh, abiejose šalyse kainos padidėjo 11 proc.. Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 2,75 EUR/MWh iki 199,99 EUR/MWh.
„Gruodžio mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos kainoms įtaką darė „Nord Pool“ regione sumažėjęs atominių elektrinių prieinamumas, o vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai, lyginant su lapkričiu, sumažėjo 19 proc. ir buvo 8 proc. mažesni nei praėjusių metų gruodį. Didesnės paklausos sąlygomis taip pat išaugo hidroelektrinių gamybiniai pajėgumai, todėl gruodį vandens rezervuarų užpildymas Šiaurės šalyse sumažėjo beveik 10 proc.
Be to, dėl didesnės paklausos Vokietijoje padidėjo importas iš Norvegijos per naują „NordLink“ jungiamąją liniją tarp Vokietijos ir Norvegijos NO2 prekybos zonos. Baltijos šalyse elektros energijos kainų padidėjimui įtakos turėjo kainų augimas kaimyninėse šalyse ir mažesni pajėgumų srautai iš Suomijos, o kainų kilimą, lyginant su lapkričiu, ribojo didesni energijos srautai iš Rusijos“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Lietuvoje tiek elektros energijos gamyba, tiek suvartojimas padidėjo 3 proc.
Dėl šaltesnių oro sąlygų elektros energijos suvartojimas visose Baltijos šalyse gruodį padidėjo iki 2 555 GWh arba 2 proc., lyginant su praėjusių metų gruodžiu. Tačiau vidutinis mėnesinis augimas yra ne toks ryškus, nes paklausa per kalėdinį laikotarpį sumažėjo. Taigi elektros energijos paklausa Latvijoje, lyginant su 2019 m. gruodžiu, padidėjo 1 proc. iki 653 GWh. Estijoje vartojimas padidėjo 3 proc. iki 789 GWh, lyginant su tuo pačiu mėnesiu prieš metus. Kita vertus, Lietuvoje elektros energijos suvartojimas padidėjo 3 proc. iki 1113 GWh.
Gruodį Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis, lyginant su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 9 proc. iki 1415 GWh. Estijoje elektros energijos gamyba, lyginant su lapkričiu, padidėjo 3 proc. iki 430 GWh. Latvijoje elektros energijos gamyba padidėjo 11 proc., per mėnesį pagaminta 502 GWh. Lietuvoje gamybiniai pajėgumai padidėjo 13 proc. iki 483 GWh.
Praėjusį mėnesį generavimas Baltijos šalyse sudarė 55 proc. visos suvartojamos elektros energijos, Latvijoje gamybos ir suvartojimo santykis buvo 77 proc., Estijoje – 55 proc., o Lietuvoje – 43 proc..
„Gruodį, lyginant su lapkričiu, elektros energijos gamyba „Latvenergo“ hidroelektrinėse padidėjo 21 proc. iki 171 GWh. Tačiau gamybiniai pajėgumai buvo 35 proc. mažesni nei praėjusių metų gruodį. Elektros energijos gamyba „Latvenergo TEC“ padidėjo 8 proc. ir buvo pagaminta 199 GWh“, – teigia M. Giga.
