Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) finansuoja Lietuvoje įsikūrusio CERN inkubatoriaus – vienintelio CERN technologijų verslo vystymo centro Vidurio bei Rytų Europoje – dalyvių projektus. 2020 m. pabaigoje pasirašę dotacijų sutartis finansavimą užsitikrino trys pirmojo kvietimo finalistai. Startuoliams pagal priemonę „Inočekiai“ skirta po 40 tūkst. eurų.
„Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) jungia mokslo ir verslo pasaulius. Remdami novatoriškų idėjų kūrimą ir taikymą su CERN veikla susijusiose techninėse srityse, padedame fundamentinius tyrimus atliekantiems mokslininkams ir technologijų vystytojams“, – teigia finansinę paramą inkubatoriaus dalyviams teikiančios agentūros vadovas Gintas Kimtys.
„Finansinė parama yra labai svarbus atspirties taškas tokio jauno amžiaus startuoliams. Šios įmonės įsikūrė vos prieš tris mėnesius turėdamos labai gausų technologinių žinių bagažą, kurį paversti veikiančia technologija reikia finansinių ir žmogiškųjų resursų“, – sako dr. Adomas Jelinskas, CERN inkubatoriaus Lietuvoje koordinatorius.
Pirmojo CERN Technologijų verslo vystymo centro kvietimo finalą pasiekė trys progresyvios įmonės: UAB „Paulai Tech“, MB „Cyber POD“ ir UAB „Volatile Technologies LT“. Jų projektai buvo pripažinti tinkamiausiais CERN išvystytų technologijų ir sukauptų kompetencijų taikymui. 2020 m. rugsėjo mėnesį inkubatoriuje dvejiems metams įsikūrę startuoliai naudodamiesi ekpertų konsultacijomis bei MITA dotacijomis vysto inovatyvius multidisciplininius projektus.
Prognozuojamas 3D spausdintuvų rinko s perversmas
Startuolis „Cyber POD“ vysto elektronikos prietaisų 3D spausdinimo technologijas ir kuria specializuotą spausdinimo įrangą šių technologijų taikymui. Manoma, kad 3D spausdintuvų rinkoje jos sukels tikrą perversmą, nes leis pagreitinti sudėtingų elektronikos sistemų gamybą: atpigins ir palengvins elektronikos inžinierių profesionalų bei mėgėjų darbą kuriant elektronikos prototipus ir sumažins atliekų kiekį gamybos metu.
„Cyber POD“ komanda, komanda. Viduryje – įmonės vadovas Einius Okunevičius
„Elektronikos spausdinimo srityje mūsų komanda dirba gana seniai, bet iki šiol tai buvo mokslinis projektas ir hobis su galimai didele perspektyva ateityje. Pamatę galimybę dirbti su CERN, supratome, jog sėkmės atveju, galėtume pagreitinti šios technologijos vystymąsi ir pradėti komercializaciją“, – sprendimą dalyvauti CERN inkubatoriuje komentuoja „Cyber POD“ vadovas Einius Okunevičius.
Dotacijos dėka startuolis padengs techninio gyvybingumo tyrimą ir toliau vystys technologiją bei produktą.
Siekia padaryti CERN vystomas technologijas prieinamas kiekvienam vaikui
UAB „Paulai Tech“ vysto papildytosios realybės (angl. Augmented Reality) mobiliąją platformą „Universe for Kids“.
„CERN yra viena didžiausių ir žinomiausių mokslo ir tyrimų institucijų pasaulyje, turinti ilgametę savo mokslo pasiekimų viešinimo plačiajai visuomenei, ir ypač vaikams, patirtį. CERN patirtis ir mokslo eksperimentų turinys įgalins sukurti „Universe for Kids“ platformą su labai įdomiais ir įtraukiančiais eksperimentais. Joje įvairaus amžiaus vaikai galės patirti CERN vykdomas tyrimų veiklas realioje aplinkoje“, – įsitikinusi startuolio vadovė Dr. Monika Paulė.
Biotechnologijų srities ir inovacijų ekspertė pabrėžia technologinio švietimo svarbą per vaikų patyrimą ir įsitraukimą bei siekia padaryti CERN vystomas technologijas prieinamas kiekvienam įvairaus amžiaus vaikui visame pasaulyje.
Planuojama, kad „Universe for Kids“ platforma naudotis galės įvairaus amžiaus vaikai. Pateikiamas turinys bus pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms, kuo vaikas mažesnis – tuo bus daugiau integruotų žaidimų, o kuo vyresnis – tuo daugiau mokymosi elementų. Papildytoji realybė įgalins „Universe for Kids“ platformos interaktyvumą, o dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence) padės pritaikyti turinį prie individualaus vaiko poreikių bei įgūdžių.
„Supažindindami su įvairių mokslo sričių eksperimentais bei profesijomis realioje aplinkoje, vaikus bei paauglius sieksime sudominti STEM disciplinomis (mokslu, technologijomis, inžinerija ir matematika) bei paskatinti savo ateitį sieti su STEM srities studijomis ir profesijomis“, – pasakoja socialinių mokslų daktarė M. Paulė, taip pat vadovaujanti ir aukštųjų technologijų įmonei „CasZyme“.
Dotacija, gauta pagal „Inočekių“ priemonę, sudaro sąlygas „Paulai Tech“ atlikti techninę „Universe for Kids“ platformos galimybių studiją bei įvertinti platformos technologinį, intelektinį, finansinį ir komercinį potencialą.
Produktų analizę palengvins elektroninės uoslės technologija
UAB „Volatile Technologies LT“ vysto dirbtinio intelekto algoritmais paremtą cheminės maisto produktų analizės technologiją. „Tai yra iš esmės naujos kartos elektroninė nosis. Pagrindinis jos privalumas lyginant su praeityje kurtais produktais – vabzdžių biologinės reakcijos į kvapus įkvėpti dirbtinio intelekto modeliai. Remiantis mūsų bandymais galima tikėtis didesnio technologijos tikslumo ir stabilumo, nei anksčiau kurti produktai. Kadangi viskas paremta kvapų ir cheminių junginių duombazės sukūrimu, eksperimentuojame su maisto produktų pavyzdžiais, tarp jų – ir alaus kvapais“, – pasakoja vienas iš įmonės įkūrėjų Adomas Malaiška. Tai jau trečiasis anksčiau Londone dirbusio rizikos kapitalo investuotojo įkurtas startuolis.
UAB „Volatile Technologies LT“ vystomos „elektrinės nosies“ dizainas |
---|
Startuolio bendraįkūrėjas Lucas Lopez daugiau nei 10 metų kuria dirbtinio intelekto modelius. Per porą metų trukusius mokslinius tyrimus jis sukūrė unikalų algoritmą, leidusį atskirti skirtingus kvapus realiu laiku.
Technologija bus naudojama maisto produktų testavimui produkcijos metu. Ja bus stebimi kokybės parametrai ir defektai, siekiant sumažinti testavimo kaštus, numatyti defektus prieš jiems atsirandant ir taip užkirsti kelią maisto išmetimui.
„Į CERN inkubatoriaus programą aplikavome dėl galimybės dirbti su CERN ekspertais išbandant jų naudojamus sensorius ir tobulinant mūsų dirbtinio intelekto algoritmus bei dėl papildomo finansavimo. Gauta dotacija naudojamaatliktos techninės galimybių studijos išlaidoms finansuoti. Studijos metu buvo iš esmės perdaryta sensorių sistema, sukurtos naujos mikroschemos, instrumento dizainas, atlikti bandymai su maisto pavyzdžiais. Studija žymiai prisidėjo prie naujos kartos prietaiso vystymo“, – tvirtina A. Malaiška.