Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kurias skiriamas finansavimas kogeneracijos projektams Jonavoje, Vilniuje, Visagine bei Alytuje. Visiems šiems projektams skirta suma siekia daugiau nei 19 mln. eurų ir prisideda prie Ateities ekonomikos DNR plano skatinimo.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Projektų lėšomis bus skirtas finansavimas šilumos tiekėjams, kurie įsirengs naujus didelio efektyvumo biokuro kogeneracijos įrenginius, kurių visa pagaminta šilumos energija bus tiekiama į šilumos tinklus. Iš viso finansuojami bus 4 projektai Jonavoje, Vilniuje, Visagine bei Alytuje.
Didelio naudingumo biokuro kogeneracijos skatinimas – vienas iš svarbių Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. uždavinių. Šių kogeneracinių elektrinių rekonstrukcija ir statyba yra svarbi, kad būtų pasiekti nacionaliniai energetikos tikslai – 2030 m. centrinio šildymo sektoriuje 90 proc. šilumos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).
Kogeneracijos nauda ypač didėja, nes nedidelėse veikiančiose didelio naudingumo biokuro kogeneracinėse jėgainėse geresnė galimybė naudoti biomasę, pramonines ir žemės ūkio atliekas. Tokio kuro naudojimas atitinka tvarios plėtros principus, yra pigesnis, nei didelės galios jėgainėse vartojamos dujos ar mazutas. Statant nedidelės galios kogeneracines jėgaines sukuriamos darbo vietos, vystomi regionai – tai efektyvus būdas ir socialinėms problemoms spręsti. Dviejų energijos rūšių, šilumos ir elektros energijos, gamyba vienu metu yra pigesnė ir turi didžiulį CO2 išmetimo mažinimo potencialą, lyginant su atskirąja elektros gamyba šiluminėse elektrinėse.
Paskelbus kvietimus teikti paraiškas finansuojami galėjo būti projektai, skirti naujų didelio naudingumo biokuro kogeneracijos įrenginių įrengimui, esamų kogeneracijos įrenginių atnaujinimui, esamų šiluminės energijos gamybos įrenginių keitimui kogeneracijos įrenginiais centralizuoto šilumos tiekimo sistemose (neviršijant 5 MW elektrinės galios ir visas nominalus šiluminis našumas nuo 1 MW iki 20 MW).
Siekiant didžiausios naudos, kogeneraciniai pajėgumai planuojami remiantis Lietuvos miestų šilumos vartotojų poreikiu, todėl kogeneracinės jėgainės efektyvumas gali pasiekti net 95 proc. ar daugiau nuo sudeginamo kuro energetinės vertės, kai tradicinės elektrinės pasiekia 30-60 proc. kuro energijos išnaudojimo efektyvumą.