Praėjusią savaitę Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Elektros energijos įstatymo pataisoms, įteisinančioms visavertį namų vartotojų rinkos liberalizavimą. Liko du paskutiniai žingsniai – balsavimas Seime ir Prezidento pasirašymas. Nuo metų pradžios atidėliojamos pataisos turėtų būti priimtos kuo greičiau. Politikams tai gera proga išspręsti elektros kainos klausimą kartą ir visiems laikams – kaina taptų glaudžiau susieta su pokyčiais rinkoje, o palankias tendencijas namų vartotojai pajustų nedelsiant. Tai greičiausias ir veiksmingiausias būdas ženkliai atpiginti elektrą gyventojams.
Asociatyvi nuotr. Pixabay.com
Nuo šių metų pradžios sąskaitos už elektrą privatiems vartotojams padidėjo apie 14 proc. Tuo metu elektros biržoje vyravo priešingos tendencijos – Baltijos šalių kainų zonoje didmeninė elektros kaina reikšmingai sumažėjo. Skirtumas tarp į galutinį buitinių vartotojų tarifą įtrauktos elektros kainos dedamosios ir jos rinkos kainos šiuo metu sudaro daugiau kaip 1,5 karto.
Bet daugelis buitinių vartotojų šio sumažėjimo nepajuto – jie už elektrą ir toliau moka pagal praėjusių metų pabaigoje patvirtintą tarifą. Tiesa, šalies Vyriausybė pažadėjo, kad į pokyčius rinkoje bus atsižvelgta, reguliuojama kaina bus peržiūrėta ir nuo vasaros ji turėtų sumažėti apie 10 proc. ar daugiau.
Kodėl šalies gyventojams reikia laukti vasaros, jei kaina rinkoje jau kelis mėnesius mažesnė? Nes tam reikia pereiti per visą reguliuojamos kainos patvirtinimo procesą, kuriame dalyvauja bent kelios institucijos ir įvairūs ekspertai, o valstybiniam elektros tiekėjui tenka iš naujo planuoti savo finansų srautus. Todėl reguliuojama kaina visada yra inertiška ir „nespėja“ kartu su rinkos tendencijomis.
Kai patvirtinama mažesnė reguliuojama elektros kaina, o rinkoje kaina išauga, elektros tiekėjui tenka ieškoti būdų, kaip subalansuoti jam tenkantį finansinį spaudimą. Tuo metu kai rinkoje elektros kaina ženkliai krenta, daugėja balsų, raginančių ją peržiūrėti ir mažinti naštą galutiniam vartotojui.
Vis dėlto sprendžiančių reguliuojamos elektros kainos dilemą valstybių nėra daug. Šiandien su tuo susiduria Lietuva ir dar kelios ES šalys, kurios nėra pilnai atvėrusios savo rinkų. Tuo metu Skandinavijos šalių, Latvijos ir Estijos gyventojai, sumažėjusių elektros kainų naudą jaučia nuo metų pradžios.
Tiesa, Lietuvos gyventojai turi alternatyvą ir šiandien už elektrą gali mokėti mažiau – pigesnės elektros šiuo metu siūlo įsigyti „Enefit“ ir „Elektrum“. Palyginti su dabar galiojančia reguliuojama elektros kaina, vartotojai už ją gali mokėti iki 20 proc. mažiau. Bet pagrindinė kliūtis pasirinkti pigesnę elektrą – nepatogi perėjimo nuo visuomeninio prie nepriklausomo tiekėjo procedūra, kuri neatitinka aukštų šių dienų vartotojo lūkesčių. Seimui pritarus reikalingoms įstatymo pataisoms, gyventojai galėtų kur kas paprasčiau pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir pradėti naudoti pigesnę elektrą.
Savaime suprantama, kad įvertinus COVID-19 pandemijos poveikį ekonominei situacijai, politikai ieško būdų, kaip palengvinti finansinę naštą gyventojams. Reguliuojamos kainos sumažinimas yra vienas iš tokių būdų. Tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas. Galbūt rinkoje ir toliau vyraus maža elektros kaina, todėl gyventojai už elektrą mokės brangiau negu galėtų. O gal viruso grėsmei atsitraukus ir ekonominiam aktyvumui atsistačius, jos kaina pastebimai išaugs. Tokiu atveju kitų metų pradžioje teks vėl nustatyti didesnę elektros kainą bandant subalansuoti visuomeninio tiekėjo finansus.
Politikai šiandien gali labai paprastu būdu apsidrausti nuo „šūvio pro šalį“. Jiems tereikia kuo greičiau žengti paskutinį žingsnį į visišką rinkos atvėrimą nepriklausomiems tiekėjams ir palikti savo darbą atlikti konkurencijai. Kuo daugiau nepriklausomų tiekėjų rinkoje atsiras, tuo didesnės naudos galės tikėtis galutiniai privatūs vartotojai. Reguliuojamos kainos klausimą bus galima pamiršti kartą ir visiems laikams.
Vytenis Koryzna yra nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit Lietuva“ vadovas