Sausį elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje išaugo 10 proc., o elektros energijos kainos visose Baltijos šalyse sumažėjo daugiau nei penktadaliu, palyginti su gruodžio mėnesiu.
Sausio mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Baltijos šalyse siekė 30,82 EUR/MWh ir buvo 21 proc. mažesnė nei gruodį.
„Pagrindinis veiksnys, darantis įtaką elektros energijos kainoms, buvo orai. Šių metų sausis buvo šilčiausias Europoje per stebėjimo istoriją (1981–2010 m.) – oro temperatūra buvo 3,1 oC aukštesnė už vidurkį. Tuo tarpu Norvegijoje ir Rusijoje temperatūra buvo iki 6,0 oC aukštesnė nei įprasta“, – teigia Martynas Giga, elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Visoje „Nord Pool“ prekybos zonoje vidutinė mėnesio elektros energijos kaina sausį, palyginus su gruodžiu, sumažėjo 34 proc. iki 24,10 EUR/MWh. Šiaurės šalyse vidutinė elektros energijos kaina buvo 24,66 EUR/MWh, todėl kainų skirtumas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių viršijo 6 EUR/MWh.
M. Gigos teigimu, kritulių kiekis turėjo įtakos vandens rezervuarų užpildymui bei hidroelektrinių gamybos pajėgumų augimui ne tik Šiaurės šalyse, bet ir Latvijoje. Sausį taip pat buvo palankios sąlygos vėjo jėgainių gamybiniams pajėgumams – lyginant su gruodžiu, sausį gamyba jose padidėjo 36 proc.
Suvartojimas augo visur, gamyba didėjo Latvijoje ir Lietuvoje
Sausį elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse padidėjo 1 proc. iki 2 533 GWh. Latvijoje elektros energijos suvartojimas išaugo 2 proc. iki 655 GWh., Lietuvoje – 2 proc. iki 1 105 GWh, Estijoje – 1 proc. iki 773 GWh.
Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse sausio mėnesį padidėjo 5 proc. iki 1 356 GWh. Latvijoje pagamintos elektros energijos kiekis išaugo 13 proc. iki 623 GWh, Lietuvoje – 10 proc. iki 385 GWh. Tik Estijoje sausį elektros energijos gamybiniai pajėgumai sumažėjo 10 proc. iki 348 GWh.
Visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 55 proc. joms reikalingos elektros energijos. Latvijoje pagaminta 95 proc., Estijoje – 50 proc., o Lietuvoje – 35 proc. šaliai reikalingos energijos.
