Dėl griežtėjančių aplinkos apsaugos reikalavimų ir šiemet didėja buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo perdirbimui užduotys. Augant užduotims, gamintojai ir importuotojai privalės įsteigti daugiau vietų elektronikos atliekoms priduoti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Prievolę sutvarkyti daugiau atliekų numato Europos Sąjungos (ES) direktyva. Dėl to buityje naudojamos elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotys didėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintas užduotis 2020 metais mūsų šalyje turi būti sutvarkyta ir perdirbta 65 proc. visos Lietuvos rinkai pateiktos buitinės EEĮ“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Palyginti su 2019 metais, šiais metais elektronikos atliekų surinkimo užduotys išaugo 5 proc. punktais, jos galioja visoms šešioms buityje naudojamoms EEĮ kategorijoms. ES direktyva numato, kad kasmet didėjusios užduotys kitąmet išliks tokios pat.
Lietuvoje elektronikos gamintojai ir importuotojai ar jiems atstovaujančios organizacijos gali pasirinkti mažesnę tvarkymo užduotį (šiemet 65 proc., o ne 70 proc.) tik tuo atveju, jei yra įsteigta pakankamai EEĮ atliekų priėmimo vietų (viena priėmimo vieta 200 tonų į vidaus rinką tiektai įrangai).
„Didėjančios EEĮ surinkimo ir sutvarkymo užduotys įpareigoja šios įrangos gamintojus ir importuotojus surinkti perdirbimui dar daugiau atliekų bei tuo pačiu plėsti buitinės elektronikos atliekų surinkimo infrastruktūrą. Dėl didėjančių užduočių elektronikos atliekų sutvarkymo (perdirbimo) kaina iš esmės neturėtų keistis – tikimės, kad ji teišaugs proporcingai didėjančioms užduotims“, – teigia V. Masalienė.
Daugiau kaip 1 tūkst. Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos narių 2018 metais vidaus rinkoje pardavė 8,6 tūkst. tonų buitinės elektronikos, o pernai surinko ir perdirbo 5,1 tūkst. tonų jos atliekų.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, taikomas gamintojo atsakomybės principas, pagal kurį visas atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas arba gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojai ar importuotojai. Atliekų tvarkymo išlaidos paprastai įskaičiuojamos į gaminių pardavimo kainą.
Priėmimo vietų gausėja
Augant atliekų surinkimo perdirbimui užduotims, didėja ir surenkamų EEĮ atliekų priėmimo vietų skaičius.
2020 metų pradžioje vien Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija visoje Lietuvoje buvo įrengusi 181 specialią EEĮ atliekų surinkimo vietą (prieš metus – 154 vietas) ir organizavo atliekų surinkimą iš daugiau kaip 1,5 tūkst. šios įrangos platinimo vietų visoje šalyje. Gyventojams elektronikos atliekų pridavimas minėtose vietose nekainuoja, o už stambios nenaudojamos buitinės technikos (šaldytuvų ir šaldiklių, skalbimo mašinų, elektrinių viryklių) atvežimą pas atliekų tvarkytojus gali būti mokamas atlygis.
Elektronikos atliekos taip pat renkamos visoje Lietuvoje kasmet vykstančio aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“, kuriame dalyvauja švietimo ir mokslo įstaigos, įmonės ir įvairios kitos organizacijos, o vasarą – šalies bendruomenės, metu. Buitinės elektros ir elektronikos įrangos atliekos taip pat renkamos apvažiuojant gyventojus specialiu transportu.
Gyventojai nenaudojamą sugedusią EEĮ taip pat galima pristatyti į ja prekiaujančią prekybos vietą net ir neperkant naujos įrangos. Elektronikos atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
EEĮ atliekos yra viena sparčiausių augančių atliekų srautų visame pasaulyje. Šių atliekų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius, nes į sąvartynus patekusios atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali užteršti aplinką ir pakenkti žmonių sveikatai. Perdirbant EEĮ atliekas ne tik taupomi ištekliai, bet ir saugoma gamta.
