Spalį elektros energijos kaina susitraukė visose Baltijos šalyse. Labiausiai elektra pigo Lietuvoje ir čia jos kaina buvo mažiausia.
Spalį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje susitraukė 4 proc. ir siekė 46,96 EUR/MWh. Latvijoje kaina sumažėjo 3 proc. iki 47,33 EUR/MWh, o Estijoje – 2 proc. iki 47,66 EUR/MWh. Atskiromis valandomis elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 2,85 EUR/MWh iki 75,53 EUR/MWh. Galima palyginti: visoje „Nord Pool“ biržoje dešimtąjį metų mėnesį elektra vidutiniškai pabrango 13 proc. iki 37,10 EUR/MWh. Šiaurės šalyse vidutinė elektros kaina spalį padidėjo iki 38,32 EUR/MWh ir buvo vidutiniškai 9 EUR/MWh mažesnė nei Baltijos šalyse.
„Praėjusį mėnesį kritulių buvo mažiau nei rugsėjį, todėl Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuaruose sumažėjo vandens lygis, o tai lėmė ir mažesnes elektros gamybos apimtis. Kitas veiksnys, daręs įtaką elektros energijos kainoms „Nord Pool“ regione, buvo 9 proc. susitraukę gamybos rezultatai vėjo jėgainėse“, – teigia Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Anot M. Gigos, Baltijos šalyse įtakos kainai turėjo didesnis importas iš Šiaurės šalių ir 30 proc. padidėję perdavimo pajėgumai jungtimi tarp Kaliningrado ir Lietuvos. Tuo tarpu jungties iš Lietuvos į Latviją pajėgumai sumažėjo 18 proc., o tai lėmė kainų skirtumą tarp dviejų prekybos zonų.
Energijos vartojimas augo, o gamyba mažėjo
Prasidėjus rudeniškiems orams paaugo energijos paklausa. Spalį bendras energijos suvartojimas Baltijos šalyse padidėjo 10 proc. iki 2 352 GWh. Labiausiai vartojimas augo Estijoje ir siekė 711 GWh, o tai 15 proc. daugiau nei rugsėjį. Latvijoje jis pakilo 9 proc. iki 611 GWh, o Lietuvoje – 8 proc. iki 1 030 GWh.
Tuo tarpu elektros energijos gamyba visose Baltijos šalyse sumažėjo 7 proc. iki 1 224 GWh. Gamybos apimtys Estijoje ir Lietuvoje susitraukė 6 proc. iki 415 GWh ir 305 GWh., o Latvijoje – 8 proc. iki 504 GWh
„Vandens lygis Dauguvos upėje pakilo ir 20 proc. viršijo vidutinę ilgametę normą. Tai leido augti ir upės hidroelektrinių rezultatams. Gamyba jose siekė 150 GWh, o tai beveik du kartus daugiau nei rugsėjį“, – sako M. Giga.
Spalį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 52 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 30 proc., Latvijoje – 82 proc., Estijoje – 58 proc. šaliai reikalingos elektros.