Rugsėjį elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje išaugo 25 proc., tačiau elektros kaina mažėjo tik simboliškai – vidutiniškai 1 proc.
Rugsėjį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje buvo 48,79 EUR/MWh, Latvijoje – 48,85 EUR/MWh, o Estijoje – 48,77 EUR/MWh. Atskiromis valandomis elektros energijos kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 6,56 EUR/MWh iki 199,98 EUR/MWh.
Galima palyginti: visoje „Nord Pool“ biržoje devintąjį metų mėnesį elektra vidutiniškai atpigo 9 proc. iki 32,92 EUR/MWh. Šiaurės šalyse vidutinė elektros energijos kaina rugsėjį krito iki 34,66 EUR/MWh ir buvo vidutiniškai 14 EUR/MWh mažesnė nei Baltijos šalyse.
„Elektros energijos kainoms Baltijos šalyse įtakos turėjo suplanuoti „NordBalt“ jungties priežiūros darbai, dėl kurių pajėgumai sumažėjo 39 proc. Mėnesio pabaigoje pajėgumų apribojimai jungtyje tarp Suomijos ir Švedijos lėmė sumažėjusį importą iš Šiaurės šalių, todėl Baltijos šalyse ir Suomijoje kai kurios valandinės kainos pasiekė beveik 200 EUR/MWh“, – teigia Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
M. Gigos teigimu, dideli perdavimo pajėgumų svyravimai jungtimis tarp Baltarusijos ir Lietuvos bei Kaliningrado ir Lietuvos taip pat turėjo įtakos rugsėjo mėnesio valandinių elektros energijos kainų svyravimams.
Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse rugsėjį buvo toks pat kaip rugpjūtį – 2132 GWh. Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo simboliniu 1 proc. iki 951 GWh, Latvijoje – 2 proc. iki 562 GWh. Tuo tarpu Estijoje suvartojimas išaugo 2 proc. iki 619 GWh.
Praėjusį mėnesį visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 1313 GWh – 13 proc. daugiau nei rugpjūtį. Lietuvoje elektros energijos gamyba išaugo labiausiai – 25 proc. iki 324 GWh. Estijoje padidėjo 16 proc. iki 443 GWh, Latvijoje – 4 proc. iki 545 GWh.
„Dauguvos upėje išsilaikė gana aukštas vandens lygis – rugsėjį jis vos 5 proc. nusileido vidutinei ilgametei normai. Tačiau upės hidroelektrinėse vis tik buvo pagaminta 12 proc. mažiau elektros energijos nei rugpjūtį, t. y., 75 GWh“, – sako M. Giga.
Rugsėjį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 34 proc., Latvijoje – 97 proc., Estijoje – 72 proc. šaliai reikalingos elektros.
