Birželį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Baltijos šalyse augo trečią mėnesį iš eilės. Lietuvoje elektra pabrango iki 44,65 eurų už megavatvalandę.
Birželio mėnesį, palyginus su geguže, Lietuvos ir Latvijos biržos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina pakilo 1 proc. iki 44,65 EUR/MWh, o Estijoje pastebėtas 3 proc. augimas, kainą padidinęs iki 43,46 EUR/MWh. Atskiromis valandomis Baltijos šalyse elektros energijos kainos birželio mėnesį svyravo nuo 0,51 EUR/MWh iki 200,03 EUR/MWh.
Kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose birželio mėnesį elektra vidutiniškai atpigo 27 proc. iki 27,96 EUR/MWh, o Šiaurės šalyse vidutinė elektros energijos kaina birželį siekė 28,21 EUR/MWh.
„Birželio mėnesį įtakos elektros kainos pokyčiams Šiaurės šalyse turėjo didelės taršos kvotų kainos, o elektros gamybos apimčių sumažėjimas padidino kainų skirtumą tarp Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių. Elektros kainoms Baltijos šalyse mažėti neleido bei įtaką valandiniam elektros energijos kainų svyravimui darė nepastovūs elektros perdavimo pajėgumai jungtimis tarp Baltarusijos ir Lietuvos bei Kaliningrado ir Lietuvos“, – teigia Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Palyginti su gegužės mėnesiu, birželį bendras Baltijos šalių elektros energijos suvartojimas sumažėjo 5 proc. iki 2080 GWh. Estijoje elektros energijos suvartojimas sumenko daugiausiai – 11 proc. iki 569 GWh, Lietuvoje 3 proc. iki 960 GWh, o Latvijoje – 5 proc. iki 552 GWh.
Praėjusį mėnesį visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 957 GMW elektros energijos, o tai yra 17 proc. mažiau nei pagaminta gegužės mėnesį. Lietuvoje elektros energijos gamybos apimtys sumažėjo 9 proc. iki 255 GWh, Latvijoje – 3 proc. iki 408 GWh, o Estijoje 36 proc. iki 294 GWh. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius visos trys Baltijos šalys kartu pagamino 22 proc. mažiau elektros energijos, palyginus su atitinkamu laikotarpiu 2018 metais.
„Sumažėjusioms gamybos apimtims įtakos turėjo žemesnis Dauguvos upės vandens lygis. Birželį vandens lygis buvo 51 proc. žemesnis nei vidutinis ilgametis. Būtent todėl upės hidroelektrinėse gamyba per mėnesį sumažėjo 56 proc. iki 75 GWh“, – sako M. Giga.
Birželio mėnesį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 46 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 27 proc., Latvijoje – 74 proc., o Estijoje – 52 proc. šaliai reikalingos elektros.