Šiandien Europos Komisija paskelbė valstybių narių planų, kuriais bus įgyvendinami ES energetikos sąjungos tikslai, projektų vertinimą. Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai – pirmosios integruotos tarpinio planavimo priemonės, kurias valstybės narės turi parengti siekdamos įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus, visų pirma sutartus ES 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus.
Šie ES 2030 m. tikslai – sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent jau 40 proc., padidinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc., padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bent jau iki 32 proc. viso ES suvartojamo energijos kiekio ir užtikrinti bent jau 15 proc. elektros tinkle sujungimo lygį tarp kaimyninių valstybių.
Kiekvienos valstybės narės nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodoma, kaip ji planuoja prisidėti prie šių bendrų energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo.
Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos pateiktą 2021–2030 m. laikotarpio integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą, pateikė šias pagrindines rekomendacijas:
- Toliau tobulinti savo strategiją, kad būtų pasiekti 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslai sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, būtent tą kiekį sumažinti 9 proc., palyginti su 2005 m. lygiu. Tam reikėtų, be kita ko, sukonkretinti, kokį vaidmenį šiame procese atliks žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorius.
- Sveikintiną Lietuvos užmojį iki 2030 m. pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų 45 proc. pagrįsti išsamia ir kiekybiškai išmatuojama politika bei priemonėmis, kad būtų galima laiku ir ekonomiškai efektyviai šį užmojį įgyvendinti.
- Gerokai padidinti savo užmojus, susijusius su galutinės ir pirminės energijos suvartojimo sumažinimu iki 2030 m., ir pasiūlyti didesnio užmojo politiką ir priemonių, padėsiančių sutaupyti dar daugiau energijos. Pateikti daugiau informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo politiką ir priemones, nurodant, kurios bus tęsiamos po 2020 m., kokios naujos priemonės ir politika bus pradėtos taikyti po 2020 m. ir koks bus jų poveikis. Ypač svarstytinos papildomos transporto sektoriui skirtos energijos vartojimo efektyvumo priemonės.
- Nurodyti priemones, padėsiančias siekti energetinio saugumo tikslų, susijusių su energijos šaltinių įvairinimu ir energetinės priklausomybės mažinimu, įskaitant lankstumo užtikrinimo priemones, ir elektros energijos gamybos adekvatumu, atsižvelgiant į plataus užmojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą, pavyzdžiui, papildomas reguliavimo apkrovas ir elektros energijos kaupimo priemones. Vertinant išteklių adekvatumą elektros energijos sektoriuje, atsižvelgti į regioninį kontekstą ir faktinį jungiamųjų linijų ir gamybos pajėgumų potencialą kaimyninėse šalyse.
- Nustatyti į ateitį orientuotus rinkos integracijos tikslus ir uždavinius, visų pirma priemones, kuriomis siekiama didinti didmeninių ir mažmeninių rinkų konkurencingumą ir ilgainiui pereiti prie visiškai rinka pagrįstų kainų.
- Su energetikos sąjunga susijusius nacionalinius mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo sričių uždavinius ir finansavimo tikslus, kurie turi būti įgyvendinti 2020–2030 m. laikotarpiu, patikslinti taip, kad juos būtų galima lengvai išmatuoti ir jie padėtų siekti integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslų kitose srityse. Tokius uždavinius pagrįsti konkrečia ir tinkama politika bei priemonėmis, įskaitant tas, kurios turi būti parengtos bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis, kaip antai Europos strateginis energetikos technologijų planas.
- Sustiprinti jau ir taip gerą regioninį bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos), išplėsti to bendradarbiavimo sritis ir geografinę teritoriją, įtraukiant Šiaurės šalis (Daniją, Suomiją, Islandiją, Norvegiją ir Švediją). Regioninio bendradarbiavimo ašis turėtų būti energijos vidaus rinkos ir energetinio saugumo sritys, kadangi numatoma elektros energijos sistemų pokyčių, kai padidės iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos dalis – išaugs elektros energijos importas ir (arba) eksportas ir reikės didesnio sistemos lankstumo, taip pat reikėtų daugiau bendradarbiauti transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje ir vykdyti bendrus mokslinius tyrimus regione.
- Labiau išplėtoti investicijų, reikalingų šalies ekonomikai modernizuoti įgyvendinant energetikos ir klimato srities tikslus, analizę ir pateikti išsamesnės informacijos apie tų investicijų šaltinius, įskaitant tinkamą nacionalinio, regioninio ir Sąjungos lygmens finansavimą.
- Išvardyti visas energetikos subsidijas, visų pirma susijusias su iškastiniu kuru, ir veiksmus, kurie jau įgyvendinti, bei planus siekiant laipsniškai jų atsisakyti.
- Įtraukti sąveikos su oro kokybės ir oro teršalų politika analizę, kurioje būtų nurodytas įvairių scenarijų poveikis oro taršai, pateikiama pagrindžiamoji informacija ir apsvarstyta sinergija bei kompromisai.
- Geriau integruoti su teisingu ir sąžiningu perėjimu susijusius aspektus, visų pirma pateikti daugiau informacijos apie planuojamų uždavinių, politikos ir priemonių socialinį poveikį ir poveikį užimtumui bei gebėjimams. Geriau išplėtoti strategiją, kaip bus sprendžiami energijos nepritekliaus klausimai.
Remdamosi šiandien Europos Komisijos pateiktomis rekomendacijomis valstybės narės galutinius planus turi pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d.
