Europos Komisija pradeda nuodugnų tyrimą, siekdama įvertinti, ar taikant strateginių rezervų priemonę Lietuvos remiamai energetikos įmonei AB „Lietuvos energija“ galėjo būti suteiktas nepagrįstas pranašumas ir iškraipyta konkurencija bendrojoje rinkoje pažeidžiant ES valstybės pagalbos taisykles.
Europos Komisijos tyrime nagrinėjama elektros energetikos sistemos strateginių rezervų priemonė, Lietuvoje taikyta iki 2018 m. Strateginiai rezervai paprastai yra tam tikri gamybos pajėgumai, naudojami ne elektros energijos rinkoje, o susidarius ekstremaliajai situacijai. Jie gali būti reikalingi elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, kai elektros energijos rinkos pertvarkomos ir jose vykdomos reformos, ir yra skirti apsidrausti nuo vykstant tokiam persitvarkymui galinčios kilti tiekimo sutrikimų rizikos. 2013–2018 m. (priemonės taikymas nutrauktas 2018 m.) strateginių rezervų paslaugas, turėjusias padidinti elektros energijos tiekimo saugumą Lietuvoje, teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirinkta Lietuvos elektrinė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonei AB „Lietuvos energija“. Už šių paslaugų teikimą Lietuvos elektrinei buvo mokama.
Šiuo etapu Europos Komisija yra susirūpinusi, kad priemonė gali būti nesuderinama su ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Atlikdama nuodugnų tyrimą Europos Komisija visų pirma išnagrinės, ar:
(i) strateginis rezervas elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti buvo būtinas 2015–2018 m. laikotarpiu, kai Lietuvos tinklai jau buvo kur kas geriau sujungti su kaimyninių šalių tinklais;
(ii) tikslinga ir proporcinga, kad Lietuva paslaugą teikti pavedė tiesiogiai ir tik Lietuvos elektrinei, neatsižvelgdama į kitus potencialius pajėgumų teikėjus, pavyzdžiui, kitas elektrines, energijos kaupimo ar paklausos valdymo paslaugų teikėjus;
(iii) strateginio rezervo koncepcija neiškraipė rinkos kainų ir neatbaidė nuo investicijų kitų rinkos dalyvių, kurie būtų galėję padėti užtikrinti tiekimo saugumą.
Europos Komisija šiuos klausimus nagrinės, siekdama nustatyti, ar pirminiu etapu kilusios abejonės dėl ES valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo yra pagrįstos. Pradėjus nuodugnų tyrimą, Lietuva ir suinteresuotosios trečiosios šalys turi galimybę pateikti savo pastabas.
