Nors sausio mėnesį elektros energijos gamyba Baltijos šalyse pasistiebė trečdaliu, elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išaugo ir perkopė 55 eurų už megavatvalandę ribą.
Visose Baltijos šalyse metai prasidėjo išaugusiomis elektros kainomis – palyginus su gruodžio mėnesiu, elektra Lietuvoje ir Estijoje vidutiniškai pabrango 5 proc. atitinkamai iki 56,50 EUR/MWh ir 55,76 EUR/MWh, o Latvijoje – 6 proc. iki 56,62 EUR/MWh. Kainų augimas stebėtas ir visose kitose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Čia elektra vidutiniškai pabrango 4 proc. iki 53,78 EUR/MWh ir tai – aukščiausia fiksuota kaina per pastaruosius 8 metus.
„Sausį elektros kainos pokyčius nulėmė iš regiono nesitraukę žiemiški orai, paskatinę ir paklausos augimą. Tiesa, oro sąlygos sukūrė ne tik didesnę elektros paklausą, bet lėmė ir sumažėjusias gamybos apimtis Šiaurės šalyse. Sausį gamybos rezultatai sumenko hidroelektrinėse, o vėjo jėgainėse jie buvo itin svyruojantys. Elektra taip pat pabrango ir dėl didesnių taršos leidimų kainų“, – teigia Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Pirmąjį metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pasistiebė 4 proc. iki 2737 GWh. Antrą mėnesį iš eilės Estijoje rodiklis augo daugiausiai – 6 proc. iki 867 GWh, o Lietuvoje ir Latvijoje atitinkamai 4 proc. iki 1173 GWh ir 3 proc. iki 697 GWh.
Nors sausį gamybos apimtys bendrai „Nord Pool“ biržos prekybos zonose ir sumažėjo, Baltijos šalyse jos išaugo 30 proc. iki 1931 GWh. Estijoje gamyba išaugo net 41 proc. iki 1021 GWh, Lietuvoje – 31 proc. iki 317 GWh ir Latvijoje – 13 proc. iki 592 GWh.
„Pirmąjį metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, vandens lygis Dauguvos upėje kiek išaugo, tačiau jis vis dar buvo beveik du kartus žemesnis nei ilgametis sausio mėnesio. Kadangi vandens lygis ūgtelėjo, išaugo ir elektros energijos gamybos apimtys upės hidroelektrinėse – pagaminta 5 GWh daugiau nei gruodį. Tuo metu Rygos šiluminėje elektrinėje gamybos apimtys pasistiebė 21 proc. iki 371 GWh“, – teigia M. Giga.
Per sausį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 71 proc. joms reikalingos elektros energijos. Estijoje gamyba suvartojimą pranoko 18 proc., o Lietuvoje ir Latvijoje per mėnesį atitinkamai pagaminta 27 proc. ir 85 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.