Lapkritį elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje susitraukė daugiau nei trečdaliu, o kaina išliko aukščiausia tarp Baltijos šalių.
Paskutinįjį rudens mėnesį elektros kaina sparčiausiai kilo Estijoje – 14 proc. iki 52,62 EUR/MWh. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, Latvijoje elektra pabrango 0,20 EUR/MWh iki 55,24 EUR/MWh. Tuo tarpu Lietuvoje stebėtos priešingos tendencijos ir čia kaina susitraukė iki 55,42 EUR/MWh, tai – 0,26 EUR/MWh pigiau nei spalį. Bendrai „Nord Pool“ biržoje elektros kaina vidutiniškai išaugo 12 proc. iki 48,37 EUR/MWh ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius aštuonerius metus.
„Lapkritį elektros kainų pokyčius daugiausiai lėmė oro sąlygos. Nors praeitą mėnesį Šiaurės šalių hidroelektrinėse vandens lygis kiek išaugo, jis vis dar gerokai mažesnis už ilgametį, todėl hidroelektrinėse gaminamos elektros apimtys buvo apribotos. Tiesa, mėnesio pradžioje gana sparčiai elektrą gamino vėjo jėgainės, tačiau įsigalėjus šaltam orui, gamyba susitraukė. Tuomet išaugo elektros paklausa ir, atitinkamai, elektros kainos“, – sako Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Palyginus su spaliu, lapkritį Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimas išaugo 4 proc. iki 2450 GWh. Sparčiausiai rodiklis stiebėsi Estijoje – 6 proc. iki 746 GWh, o Lietuvoje ir Latvijoje – 3 proc. atitinkamai iki 1067 GWh ir 637 GWh.
Per mėnesį Baltijos šalyse ūgtelėjo ir elektros energijos gamybos apimtys. Rodiklis pasistiebė 7 proc. iki 1624 GWh. Latvijoje gamyba išaugo daugiausiai – 27 proc. iki 488 GWh, Estijoje kiek mažiau – 14 proc. iki 919 GWh. Tik Lietuvoje gamyba susitraukė 36 proc. iki 217 GWh.
„Nors lapkritį, palyginus su spaliu, Dauguvos hidroelektrinėse vandens lygis kiek išaugo, jis vis dar yra minimalus. Žinoma, net ir toks teigiamas pokytis padėjo padidinti elektros gamybos apimtis hidroelektrinėse net 40 proc. iki 78 GWh. Tačiau tiek mažai elektros energijos lapkritį buvo pagaminta tik 2015 metais“, – sako M. Giga.
Lapkritį visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 51 proc. joms reikalingos elektros energijos. Latvija pasigamino 77 proc., o Lietuva – 22 proc. šaliai reikalingos elektros. Tik Estijoje gamyba suvartojimą pranoko 23 proc.
