Nors Lietuvoje veikiančios verslo įmonės jau daugiau kaip penkerius metus gali pirkti elektros energiją laisvojoje rinkoje, maždaug 30 tūkst. jų vis dar pasikliauna garantiniu tiekimu. Tačiau neseniai pasikeitus garantinio tiekimo kainos apskaičiavimo tvarkai, jos kiekvieną mėnesį už elektros energiją moka kintančias sumas ir taip rizikuoja patirti reikšmingų papildomų išlaidų.
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, garantinio tiekimo paslauga naudojasi apie 30 tūkst. juridinių asmenų. Iki šiol elektros energijos kaina jiems buvo nustatoma metų pradžioje ir likdavo stabili visus metus.
Tačiau nuo rugpjūčio garantinio elektros energijos tiekimo kainos apskaičiavimo tvarka pasikeitė – kaina juridiniams asmenims keičiasi kas mėnesį. Ji nustatoma prie ankstesnį mėnesį „Nord Pool“ biržoje susiformavusios kainos pridedant 25 proc. siekiančią maržą. Paprasčiau tariant, biržos kaina kaskart padauginama iš koeficiento, kurio dydis siekia 1,25.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, rugsėjo mėn. garantinio tiekimo kaina siekė net 73,7875 EUR/MWh arba 0,0737875 EUR/kWh. Ji buvo apskaičiuota rugpjūtį „Nord Pool“ biržoje fiksuotą kainą 59,03 EUR/MWh padauginus iš minėto koeficiento. Tokiu pat principu apskaičiuota spalio mėn. garantinio tiekimo kaina siekia 73,8875 EUR/MWh.
„Dirbdami su įvairiose srityse veikiančiomis įmonėmis pastebime, kad jos visuomet, net ir augant ekonomikai bei gerėjant verslo rezultatams, ieško stabilumo, galimybių sutaupyti nebūtinas išlaidas. Nuoseklus ir tikslus jų planavimas – vienas iš esminių veiksnių, nulemiančių sėkmingą verslo įmonės veiklą, padedančių išvengti nemalonių siurprizų“, – sako Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Elektros energijos kaina „Nord Pool“ Lietuvos zonoje, nulemianti ir garantinio tiekimo kainą, nuosekliai auga visus šiuos metus. Pirmaisiais metų mėnesiais elektros brangimą nulėmė šalti ir sausi orai, jungčių „NordBalt“ ir „Estlink“ prastovos. Vėliau – šilti, sausi orai ir sparčiai mažėjęs vandens lygis hidroelektrinių rezervuaruose. Įtakos kainos didėjimui turi ir brangstančios dujos, anglis, taršos leidimai. Kainų mažėjimas artimiausiais mėnesiais neprognozuojamas, ypač, jeigu ateinanti žiema bus sausa ir šalta.
Žinoma, elektros energijos poreikis priklauso tiek nuo konkrečios įmonės dydžio, tiek nuo jos veiklos pobūdžio, tiek ir nuo sezoniškumo. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, didelė gamybos įmonė per metus gali suvartoti apie 8,3 tūkst. MWh, o prekybos įmonė – apie 15 tūkst. MWh elektros energijos. Galima palyginti: smulkiųjų ir vidutinių įmonių suvartojimas siekia apie 265 MWh per metus.
„Laisvojoje rinkoje elektros energiją perkančios įmonės, nepriklausomai nuo veiklos pobūdžio ir suvartojamo elektros energijos kiekio gali pasirinkti sau tinkamiausią tiekėją ir sąlygas, užsitikrinti kainų stabilumą. Tai leidžia joms geriau planuoti savo išlaidas, o sutaupymus paskirti kitoms svarbioms reikmėms“, – sako M. Giga.
