Vis dažniau ne pačių didžiausių Lietuvos bendrovių sandėliuose galima išvysti konvejerių, automatinių krautuvų ir saugyklų bei kitos modernios technikos, o žmonių gali tekti ir paieškoti.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos didmeninės prekybos įmonių apyvarta, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, ūgtelėjo 4,7 proc. ir sudarė 20,4 mlrd. eurų. Mažmenininkų pajamos per metus kilo 4,4 proc. iki 10,4 mlrd. eurų, o sandėliavimo ir saugojimo paslaugas teikiančios įmonės per pirmus tris 2018-ųjų mėnesius uždirbo 15,3 proc. daugiau pajamų negu prieš metus.
Augančias prekybininkų apyvartas atliepia ir besipučiantys sandėlių plotai. Nekilnojamojo turto įmonės „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje per pirmąjį šių metų pusmetį pastatyta 18,4 tūkst. kvadratinių metrų naujų sandėliavimo ir saugojimo patalpų, Kaune šis prieaugis sudarė 15,2 tūkst. kvadratinių metrų.
„Lietuvos sandėliavimo sektorius toliau aktyviai plėtojasi ir modernėja, matome, kad klientai daug saugojimo patalpų stato ar modernizuoja, plečia jau esamas. Pastaruoju metu sulaukiame daug užklausų ir užsakymų modernioms technologijoms diegti. Kone kiekvienas užsakovas pageidauja, kad jo sandėlyje būtų vienokio ar kitokio lygio automatizacija. Be to, pastebime, kad jei prieš dvejus metus sandėlių automatizavimas buvo stambių prekybos įmonių vadovų lūpose, dabar tokie sprendimai parūpo ir vidutinėms ar netgi mažoms bendrovėms, kurių sandėliuose dirba tik keletas žmonių“, – pastebi Kaune įsikūrusios JAV kapitalo aukštųjų technologijų įmonės „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė.
Kaip teigia ekspertai, toks susidomėjimas ateityje tik didės. Jei anksčiau sandėlio automatizavimo sprendimai kainavo milijonus, ir tokias sumas įsisavinti galėdavo tik prekybos gigantai „Apranga“ ar „Norfos“ prekybos tinklo savininkė „Rivona“, dabar egzistuoja ne vienas techninis sprendimas, skirtas automatizuoti nedideliam – kelių šimtų kvadratinių metrų ploto –sandėliui ir kainuojantis tik keliolika dešimčių ar kelių šimtų tūkstančių eurų.
Savo sandėlius automatizuoti jau nusprendė elektronikos komponentus siūlanti bendrovė „Lemona“, apranga, avalyne bei aksesuarais internetu prekiaujanti „Baltijos didmena“, skubių siuntų pristatymu užsiimanti „Nėgė“, galanterijos prekes parduodanti „Anis Group“.
Tačiau ne tik kaina lemia išaugusį mažųjų ir vidutinių verslų susidomėjimą sandėlio „išmanizavimu“. Verslą, ypač mažesnį, dar stipriau nei stambiuosius spaudžia darbuotojų deficitas, tad galimybė išauginti prekių srautus, tarkim, du kartus nedidinant sandėlio darbuotojų skaičiaus, atrodo tikrai patraukli. Antra, miestuose ir priemiesčiuose brangstant žemės sklypams, o taip pat jau kelintus metus augant sandėliavimo patalpų nuomos kainoms, verslininkai noriau investuoja į aukštesnius sandėlius, kuriuose be automatinių sprendimų sunkiai galima išsiversi. Trečia, ne vienas lietuvis verslininkas automatizavimu „suserga“ apsilankęs išmaniuose savo užsienio partnerių ar kolegų sandėliuose.
„Šių metų pabaigoje paleidinėsime naują sandėlį vienai nedidelei bendrovei, Lietuvoje valdančiai madingų prekių parduotuvių tinklą. Ji saugojimo patalpas plečia nuo 600 iki 800 kvadratinių metrų ir pasirinko ganėtinai rimtą automatizacijos sprendimą, kuris taupys ir erdvę, ir gerokai padidins darbuotojų efektyvumą. Net ir ateityje augant prekybos apimtims, įmonė nusiteikusi sandėlyje išsiversti su dabar esančiais trimis žmonėmis. Automatizavimo sprendimas nėra labai pigus, tačiau mūsų klientai skaičiavo atsipirkimą klasikiniam ir automatizuotam variantui ir nusprendė, kad automatizuoti – verta“, – pasakojo R.Beskajevienė.
Vidutinio dydžio prekybos verslų į automatizaciją atsigręžia vis daugiau. Klasikinėse parduotuvėse, ypač aprangos ir aksesuarų, pardavėjus robotai pakeis dar negreitai, nes ne vienas pirkėjas pageidauja pasimatuoti realų daiktą, o ne pirkti iš paveiksliuko. Todėl verslo dėmesys kreipiamas į tas tiekimo grandinės dalis, kuriose galima išsiversti be darbuotojų. Tam šiandien patogiausia vieta – sandėliai ar paskirstymo centrai.
Lietuvos verslininkai paprastai renkasi hibridinius automatizavimo sprendimus, kuomet automatika pakeičia žmones tik sunkiausiose veiklos srityse. Dažnai automatizuojamas prekių pakrovimas ar iškrovimas, taip pat prekių padėjimas ir nukėlimas nuo lentynų, ypač jei saugykla itin aukšta. Visiškai automatinių sandėlių, kurie veikia be žmonių, Lietuvoje nėra. Ir ne tik todėl, kad mūsų šalyje pernelyg menki krovinių srautai. „Tiesą sakant, sandėlių, kurie veikia be žmonių, ir pasaulyje yra vienetai, mat visiška automatizacija atima lankstumo galimybes, juk pradėjus gaminti naują prekę, paleidus naują pakuotę ar atliekant dar didesnius pakeitimus, tenka perprogramuoti visą sistemą, o tai labai brangu ir užima laiko. Tad visiškai automatizuotų sandėlių galima laukti tik dar labiau ištobulėjus ir atpigus daiktų interneto ir dirbtinio intelekto sprendimams. Tuomet pačios sandėlio mašinos galės sąveikauti viena su kita ir pačios priimti sprendimus priklausomai nuo situacijos“, – teigė „Equinox Europe“ vadovė.
