Elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugsėjį toliau augo ir pasiekė 59,11 Eur/MWh. Ji didėjo 5 pastaruosius mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį iš viso pabrango 47 proc. Tiesa, per mėnesį kaina išaugo nežymiai – 0,13 proc., arba 0,08 Eur/MWh. Prie kainos didėjimo prisidėjo visame regione pastaruoju metu brangusi elektros energija ir besitęsiantis „NordBalt“ elektros jungties su Švedija remontas.
Vidutinė elektros kaina Lietuvoje auga nuo šių metų balandžio mėn. ir per šį laikotarpį padidėjo apie 47 proc. Panašios kainų tendencijos balandžio–rugpjūčio mėnesiais fiksuotos visame regione: Švedijoje vidutinė elektros energijos kaina apytikriai augo 43 proc., Latvijoje – 47 proc., Estijoje – 39 proc.
„Rekordiškai aukštas elektros kainų lygis Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais laikosi ne tik dėl jungčių remonto, bet ir apskritai brangesnės nei įprasta elektros visame Baltijos šalių ir Skandinavijos regione. Prie to prisidėjo elektros gamybai nepalankios oro sąlygos, atominių jėgainių remonto darbai bei didesnis energijos suvartojimas. Visgi rugsėjį elektros kainos regione stabilizavosi“, – sakė Ainis Kavaliauskas, „Energijos tiekimo“ generalinis direktorius.
Rugsėjį vidutinės elektros kainos Skandinavijos šalyse, Estijoje ir Latvijoje buvo nuo 0,1 iki 10,4 proc. mažesnės nei rugpjūtį. Šiuos pokyčius lėmė užbaigti atominių jėgainių remonto darbai Skandinavijos šalyse bei didesnė elektros gamyba hidroelektrinėse (6 proc.) ir vėjo jėgainėse (45 proc.).
Anot A. Kavaliausko, Lietuvos ši tendencija dar nepasiekė, nes tebesitęsiant „NordBalt“ jungties su Švedija remontui pigesnės elektros iš šios valstybės importuoti nebuvo techninių galimybių. Jungties remontas pagal planą tęsis dar beveik visą spalio mėn. – iki 28 dienos.
Nepaisant to, rugsėjo mėnesį elektros kaina Lietuvoje beveik neišaugo. Tai lėmė padidėjusi pasiūla vidaus rinkoje – elektros pagaminta 12 proc. daugiau nei rugpjūtį. Taip pat maždaug penktadaliu (21 proc.) augo elektros importas iš trečiųjų šalių.
