Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas pirmadienio vakarą pritarė naujoms taisyklėms, skirtoms apsaugoti ES piliečius nuo sukčiavimo ir klastojimo negrynųjų mokėjimų srityje.
Siūloma, kad už nusikaltimus skaitmeninių mokėjimų srityje, priklausomai nuo jų pobūdžio, didžiausia galima bausmė būtų bent trejų, ketverių ar penkerių metų laisvės atėmimas, priklausomai nuo nusikaltimo. Be to, siekiama įtraukti į teisės sistemą virtualiąsias valiutas ir pagerinti ES valstybių bendradarbiavimą. Taip norima užtikrinti efektyvesnį tarptautinių sukčiavimo atvejų išaiškinimą, o kartu sustiprinti prevenciją ir švietimą šioje srityje.
Ketinama sustiprinti pagalbą sukčiavimo negrynosiomis mokėjimo priemonėmis aukoms, pavyzdžiui, teikti psichologinę pagalbą, teisinius, finansinius ir praktinius patarimus, kadangi sukčiavimo pasekmės dažnai tampa sunkesnės – pakenkiama asmens reputacijai bei kredito reitingams, padaroma emocinė žala.
Skaičiuojama, kad dėl sukčiavimo internete, pavyzdžiui, kredito kortelių duomenų vagysčių ar šių duomenų pardavimo internetu, kasmet ES padaroma 2 mlrd. eurų žala. Kortelės nėra vienintelė negrynoji mokėjimo priemonė – kiti šių mokėjimų pavyzdžiai yra tiesioginis debetas, mokėjimai mobiliuoju telefonu ar elektroninės piniginės.
„Skaitmenininimas pakeitė mūsų naudojamus atsiskaitymo būdus. Plintant negrynosioms mokėjimo priemonėms, nusikaltėliai vis dažniau atranda sprangų dabartiniuose teisės aktuose. Šiandien mes balsavome už vienodą šių nusikaltimų apibrėžtį visoje ES, griežtas bausmes už tokius nusikaltimus bei geresnę jų aukų apsaugą“, – kalbėjo EP pranešėja Sylvia-Yvonne Kaufmann (Socialistai ir demokratai, Vokietija).
EP komitetas palaikė šį sprendimą 31 nariui balsavus už, 1 – prieš. Komitetas taip pat patvirtino mandatą pradėti neformalias derybas su ES Taryba. Tam dar turės pritarti visas Europos Parlamentas.
