Keičiantis garantinio elektros energijos tiekimo kainos apskaičiavimo tvarkai, skelbiamus biržos kainos pokyčius atidžiai stebi ir nepriklausomų elektros energijos tiekėjų nepasirinkusios verslo įmonės. Pirmąjį vasaros mėnesį elektros energija „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje buvo didžiausia šiemet.
Sausi orai mažino vandens lygį rezervuaruose
Palyginti su gegužės mėnesiu, birželį elektros kainos augo visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Baltijos šalyse fiksuoti skirtingi kainų pokyčiai: Lietuvoje ir Latvijoje elektra pabrango vidutiniškai 17 proc. atitinkamai iki 51,05 EUR/MWh ir 50,91 EUR/MWh. Estijoje kainos išaugo dar labiau – 24 proc. iki 47,79 EUR/MWh. Atskiromis valandomis elektros kainos šalyse svyravo nuo 4,34 EUR/MWh iki 94,08 EUR/MWh.
„Elektros energijos kainų pokyčius mūsų regione lėmė šilti ir sausi orai. Tokios oro sąlygos daro įtaką vandens lygiui hidroelektrinių rezervuaruose, o Šiaurės Europoje tai yra vienas iš svarbiausių kainą nulemiančių faktorių“, – sako Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.
Priešingai nei ankstesnį mėnesį, birželį elektros kainų skirtumas tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių susitraukė. Čia vidutinė kaina siekė 45,33 EUR/MWh. Vadinasi, elektros energija Lietuvoje ir Latvijoje buvo beveik 6 EUR/MWh ir Estijoje – 2,5 EUR/MWh brangesnė nei Skandinavijos šalyse.
Biržos kainos tampa aktualios visiems verslams
M. Giga taip pat primena, kad jau nuo kito mėnesio – rugpjūčio – keičiantis garantinio elektros energijos tiekimo kainos apskaičiavimo tvarkai, „Nord Pool“ biržoje galiojančios kainos tampa reikšmingos net ir toms verslo įmonėms, kurios nesinaudoja nepriklausomų elektros energijos tiekėjų paslaugomis.
Nuo rugpjūčio 1 d. elektros energijos kaina visiems juridiniams asmenims keisis kas mėnesį – ji bus apskaičiuojama prie ankstesnį mėnesį biržoje susiformavusios kainos pridedant 25 proc. siekiančią maržą. Paprasčiau tariant, biržos kaina bus padauginama iš koeficiento, kurio dydis sieks 1,25. Tai reiškia, kad pavyzdžiui, liepą garantinio elektros energijos kaina siektų 63,81 EUR/MWh (51,05 EUR/MWh x 1,25).
„Bendraudami su esamais ir potencialiais klientais pastebime, kad jie ieško stabilumo. Šis veiksnys svarbus tiek renkantis ilgalaikius partnerius, tiekėjus, tiek ir stengiantis užsitikrinti pastovias elektros energijos kainas – tai leidžia nuosekliai ir tiksliai planuoti darbus bei išlaidas. Žinoma, šalia siūlomos stabilios kainos, svarbios išlieka ir pridėtinės vertės, tokios kaip aktualios konsultacijos, įžvalgos apie rinkoje vykstančius pokyčius ir patarimai, kaip prie jų prisitaikyti“, – sako M. Giga.
Šiltą vasarą – mažesnė elektros paklausa
Šio vasaros sezono tendencijos neaplenkė ir Baltijos šalių – elektros suvartojimas menko. Palyginti su gegužės mėnesiu šalyse bendrai paklausa susitraukė 5 proc. iki 2 TWh. Didžiausias pokytis fiksuotas Estijoje, kur suvartojimas sumenko 6,7 proc. iki 582 GWh, Latvijoje – 4,9 proc. iki 542 GWh ir Lietuvoje – 4 proc. iki 923 GWh.
Elektros energijos gamyba per mėnesį Baltijos šalyse bendrai sumenko 14,3 proc. iki 1,2 TWh. Latvijoje elektros gamyba susitraukė 3,5 proc. iki 299 GWh, Lietuvoje – 23,4 proc. iki 205 GWh, o Estijoje vos 1 proc. iki 684 GWh. Vis dėlto M. Giga pastebi, kad birželį elektros energijos gamybos apimtys sumenko gerokai mažiau nei gegužę, kuomet neigiamas pokytis siekė net 33 proc.
Šeštąjį metų mėnesį trys Baltijos šalys bendrai pasigamino 58 proc. joms reikalingos elektros energijos, tad trūkstama elektra buvo importuota iš kitų „Nord Pool“ šalių. Šis rodiklis išaugo 11,8 proc. iki 858 GWh. Lietuvoje suvartojimas gamybą pranoko 78 proc., Latvijoje – 45 proc., o Estijoje elektros pagaminta 18 proc. daugiau nei šaliai prireikė.
