Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) artimiausią dešimtmetį investuos į elektros ir dujų tinklo patikimumo, saugumo ir išmanumo didinimą. Planuojamas investicijas bendrovė aprašė šiandien paskelbtame 2018–2027 metų investicijų plane.
Numatomos investicijos sukurs vertę vartotojams ir visai Lietuvai. Vartoti energiją bus galima efektyviau, tiekimo sutrikimų pasitaikys žymiai rečiau ir jie bus kur kas greičiau sutvarkomi. Energetikos infrastruktūra šalyje taps patrauklesnė vietos verslui bei užsienio investuotojams.
„Kruopščiai planuojame elektros ir dujų tinklo atnaujinimo darbus žinodami, kad aukštesnės kokybės paslaugų mūsų klientai nori jau šiandien, o rytoj visi tikisi išmanumo, naujų efektyvaus ir patogaus energijos vartojimo galimybių. Skelbdami šį planą atvirai ir drąsiai sakome, kad šių poreikių užtikrinimas ir yra mūsų pažadas esamam ir būsimam klientui“, – sako ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.
Investicijų lygis 2018–2027 m. ESO investicijų plane buvo nustatytas siekiant kokybinių rodiklių – vidutinės neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmės (SAIDI), vidutinio neplanuotų nutraukimų skaičiaus vienam klientui (SAIFI) ir maksimalios gedimų šalinimo trukmės – mažėjimo. Šie rodikliai buvo nustatyti atsižvelgiant į suinteresuotų šalių lūkesčius dėl paslaugų kokybės ir gerąsias Vakarų Europos šalių praktikas. Numatoma, kad įgyvendinus visas numatytas investicijas SAIDI ir SAIFI mažės perpus.
ESO 10 metų investicijų plano tikslai sutampa su Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamais tikslais. Investicijų plane atsispindi siekis užtikrinti geriausią kliento patirtį, kainą ir kokybę bei tikslai ir rodikliai, kurie iškelti naujoje ESO valdančios „Lietuvos energijos“ grupės strategijoje LE2030. Šios strategijos kryptyje „Kokybė ir efektyvumas“ numatyta, kad pagrindinės investicijos ir bus nukreiptos būtent į tinklo patikimumą bei skaitmenizavimą.
2018–2027 m. ESO planuoja investuoti trimis kryptimis. Pirmoji – patikimas ir klimato reiškiniams atsparus tinklas. Oro linijas keičiant požeminėmis, atsisakant nepatikimų ir dažnai gendančių įrenginių, bus siekiama užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką energijos skirstymą saugiu aplinkai elektros ir dujų tinklu. Investicijų šioje kryptyje vertė gali siekti iki 640 mln. eurų.
Investicijų į antrąją kryptį – nuotoliniu būdu valdomo tinklo kūrimą – tikslas yra pagreitinti energijos tiekimo atstatymą įvykus sutrikimams, sudaryti prielaidas tinklo valdymo sprendimus priimti remiantis realia informacija ir palengvinti atsinaujinančių energijos išteklių integraciją. Planuojama diegti per nuotolį dispečerio valdomą bei save gydančio tinklo įrangą, sprendimus tinklo darbo stebėsenai. Planuojama investicijų vertė – apie 582 mln. eurų.
Trečioji kryptis – išmanusis tinklas. Siekiama pagerinti ESO paslaugų kokybę, sudaryti prielaidas klientams tiksliai sekti energijos suvartojimą, gauti tikslias sąskaitas ir sutaupyti energijos racionaliai ją vartojant. Dėl to numatoma diegti išmaniuosius skaitiklius, atnaujinti informacines sistemas. Planuojama, kad šioje kryptyje bus investuota apie 336 mln. eurų.
Be to, ESO skaičiuoja, kad naujų vartotojų prijungimui per 10 metų laikotarpį prireiks apie 538 mln. eurų, tad iš viso per 2018–2027 m. ESO gali investuoti iki 2,1 mlrd. eurų.
„Elektros ir dujų tinklai yra ilgai tarnaujantis turtas. Dabar priimami sprendimai turės įtakos tinklo patikimumui ir paslaugų lankstumui kelis artimiausius dešimtmečius. Didžiausią vertę iš to pajus klientai, kuriems energijos vartojimas taps dar paprastesnis“, – įsitikinusi ESO vadovė.
Pasak jos, audrų metu ESO klientai galės nesibaiminti, kad ilgam nutrūks energijos tiekimas, o kelią prie skaitiklio – išvis pamiršti, nes visi reikalingi duomenys ateis į jų išmanius įrenginius. Valdydami šiuos duomenis klientai galės patys spręsti, kaip užtikrinti maksimaliai efektyvų energijos vartojimą.
Įgyvendindama numatytus projektus, ESO investuos savo lėšas, kaip alternatyva bus vertinama galimybė didinti skolinto kapitalo dalį. Taip pat dalį investicijų planuojama padengti iš Europos Sąjungos fondų.
2018–2027 m. ESO investicijų planas nėra įsipareigojimas investuoti. Konkrečių sprendimų dėl investicijų plane įvardintų tikslų priėmimas ir įgyvendinimas (įskaitant projektų apimtį, laiką, finansavimo būdą ir kitus aspektus) priklausys nuo išorinių ir vidinių ekonominių, teisinių ir kitų veiksnių. Visi sprendimai bus priimami tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei laikantis teisės aktų reikalavimų ir procedūrų.
Investicijų planą numatoma kasmet atnaujinti.
