Naujas Europos Sąjungos šalyse įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nesukėlė revoliucijos, jis tik viešai paskelbė, kaip turėtume elgtis su tam tikrais duomenimis. Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalba Žilvinas Milerius, duomenų analitikos ir elgsenos prognozavimo technologijų įmonės direktorius. Specialisto teigimu, reglamentas iškėlė papildomus reikalavimus, ką duomenų tvarkytojai turėtų daryti su duomenimis – papildomai investuoti į jų apsaugą ir tvarkymą.
Pasak Ž. Mileriaus, naujasis reglamentas taip pat padėjo suvokti, kad duomenų tvarkytojai turi atsargiau elgtis su turima informacija, galbūt prašyti mažiau informacijos vienam ar kitam sprendimui įgyvendinti.
Duomenų ir elgsenos prognozavimo technologijų įmonės direktorius pastebi, kad šiuo metu dirbtinis intelektas naudojamas pačiose įvairiausiose verslo ir mokslo šakose: medicinoje, farmacijoje, bankuose ar net automobilių remonto proceso metu.
„Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto sprendimai pritaikomi ir medicinoje: gydytojas, paėmęs jūsų simptomus, visus duomenis įveda į sistemą, išanalizuoja milijonus duomenų ir priima teisingiausią sprendimą, kokį gydymą jums skirti. Šie sprendimai leidžia greitai priimti sprendimą ir pritaikyti geriausią pasiūlymą“, – aiškina Ž. Milerius.
Tačiau, anot eksperto, dirbtinis intelektas dar toli gražu dar nėra išsivystęs taip, kad galėtų pakeisti žmogaus emocijas – jis pritaikomas ten, kur reikalinga didelė duomenų analizė ir greiti sprendimai.
Paieška archyve
