Šiandien Europos Komisija teikia pasiūlymą dėl naujo teisės akto, kuriuo visoje ES bus stiprinama pranešėjų apsauga.
Pastarojo meto skandalai, kaip antai „Dieselgate“, „Luxleaks“ ir „Panama Papers“, ar viešumon iškilusi informacija apie bendrovę „Cambridge Analytica“ rodo, kad pranešėjai gali atlikti svarbų vaidmenį atskleidžiant neteisėtas veikas, kenkiančias viešajam interesui ir piliečių bei visuomenės gerovei. Pranešėjai gali padėti nustatyti ES teisės pažeidimus, taip pat gali prisidėti prie to, kad tie pažeidimai būtų ištirti ir už juos būtų nubausta. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį sudarant sąlygas žurnalistams ir laisvos spaudos atstovams atlikti esminį vaidmenį demokratinėse valstybėse. Įvairiose ES valstybėse narėse pranešėjams teikiama apsauga šiuo metu yra fragmentiška ir netolygi. Todėl šiandien Europos Komisija teikia pasiūlymą dėl asmenų, pranešančių apie ES teisės pažeidimus, apsaugos, kuriuo bus nustatyti nauji ES masto standartai.
ES užtikrinama pranešėjų apsauga dėl pranešimų apie šių sričių ES teisės aktų pažeidimus: viešųjų pirkimų, finansinių paslaugų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, produktų saugos, transporto saugos, aplinkos apsaugos, branduolinės saugos, maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos, privatumo, duomenų apsaugos ir tinklų bei informacinių sistemų saugumo. Be to, apsauga bus teikiama ir pranešant apie ES konkurencijos taisyklių, įmonių mokesčių taisyklių pažeidimus bei piktnaudžiavimą jomis, taip pat apie žalą ES finansiniams interesams. Europos Komisija ragina valstybes nares neapsiriboti šiuo minimaliu standartu ir laikantis tų pačių principų sukurti išsamias pranešėjų apsaugos sistemas.
Pagal naująsias taisykles visos bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta viršija 10 mln. EUR, privalės nustatyti vidaus tvarką, pagal kurią tvarkys pranešimus apie pažeidimus. Naujasis teisės aktas taip pat bus taikomas visoms valstybinėms ir regioninėms administracijoms bei savivaldybėms, turinčioms daugiau kaip 10 000 gyventojų. Apsaugos mechanizmus turės sudaryti šie elementai:
- aiškūs pranešimų teikimo kanalai organizacijoje ir už jos ribų, užtikrinant konfidencialumą;
- trijų pakopų pranešimų teikimo sistema: pranešimas vidaus kanalais; pranešimas kompetentingoms institucijoms, jei vidiniai kanalai neveikia arba jei galima pagrįstai numatyti, kad neveiks; viešas pranešimas ir (arba) pranešimas per žiniasklaidą, jei pranešus kitais kanalais nesiimama tinkamų veiksmų arba jei kyla neišvengiamas ar aiškus pavojus ar nepataisoma žala viešajam interesui;
- valdžios institucijoms ir bendrovėms nustatoma grįžtamojo ryšio prievolė: nustatomas reikalavimas per 3 mėnesius sureaguoti į vidaus kanalais pateiktą pranešimą ir imtis tolesnių su jais susijusių veiksmų;
- neigiamo poveikio priemonių prevencija ir apsauga: draudžiama daryti bet kokį neigiamą poveikį pranešėjui, o už tokį poveikį turėtų būti baudžiama. Jei pranešėjui daromas neigiamas poveikis, jis turėtų turėti galimybę nemokamai konsultuotis ir naudotis deramomis teisių gynimo priemonėmis (pvz., priemonėmis, skirtomis sustabdyti bauginimą darbe ar užkirsti kelią atleidimui iš darbo). Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga bus apgręžta – asmuo arba organizacija privalo įrodyti, kad prieš pranešėją nesiėmė neigiamo poveikio priemonių. Be to, pranešėjai bus saugomi teismo procese, visų pirma dėl to, kad jiems nebus taikoma atsakomybė už informacijos atskleidimą.
Į pasiūlymą įtrauktos apsaugos priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti nuo piktavališkų ar piktnaudžiaujamų pranešimų ir išvengti nepagrįstos žalos reputacijai. Kiekvienam, kas susijęs su pranešėjo teikiama informacija, bus visapusiškai taikoma nekaltumo prezumpcija, suteikta teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
