Šiemet priėmimas į profesinio mokymo įstaigas planuojamas, atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir į šalies regionų prioritetines plėtros sritis. Tokiu būdu siekiama subalansuoti ateityje prognozuojamą specialistų paklausą rinkoje ir šiemet planuojamą pasiūlą.
Šiemet numatoma daugiausia mokinių priimti į tas sritis, kuriose specialistų poreikis didžiausias. Tai gamyba ir perdirbimas, inžinerinė pramonė, verslas ir administravimas, statyba, socialinė gerovė. Šiemet profesinio mokymo įstaigose numatoma finansuoti šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. vietų. Priėmimas kaip ir pernai vyks centralizuotai per LAMA BPO sistemą.
Šiemet taikomi aiškesni planavimo kriterijai. Ankstesniais metais planuojant specialistų poreikį, būdavo pasikliaujama profesinių mokymo įstaigų siūlymais. Dabar ministerija planą sudaro, vadovaudamasi oficialiomis specialistų poreikio prognozėmis. Ypač didelis dėmesys skiriamas regionų poreikiams: didesni priėmimo skaičiai numatomi tose srityse, kurias regionai išskyrė kaip prioritetines.
„Vienas iš mūsų profesinio mokymo pertvarkos siekių, atitinkantis ir valstybės prioritetus, sudaryti galimybes žmonėms įgyti reikiamas profesines kvalifikacijas, turėti paklausią profesiją, rasti darbą pagal įgytą specialybę, likti dirbti ir kurti gyvenimą savo krašte. Tai svarbu ir didinant regionų patrauklumą, tenkinant vietos verslo poreikius“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak ministrės, didžiausias mokymo programų pasirinkimas siūlomas didžiuosiuose miestuose esančiuose profesinio mokymo centruose, tačiau ir mažesnių regionų profesinio mokymo įstaigose bus galima pasirinkti labai įvairias valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas. Antai Kauno apskrityje pastaruoju metu įsteigta nemažai naujų gamybos įmonių, dėl to Kauno ir kaimyninių rajonų profesinio mokymo įstaigos priims daugiau mokinių į inžinerijos, gamybos, verslo ir administravimo paslaugų specialybes, o mažiau – saugos paslaugų, menų programas. Vilniaus regiono profesinio mokymo įstaigos bus pasirengusios priimti daugiau mokinių į inžinerijos, verslo ir administravimo, informacijos ir ryšio technologijų, gamybos, architektūros ir statybos programas. O, tarkime, Klaipėdos regione daugiausia vietų bus pasiūlyta inžinerijai ir paslaugoms asmenims.
Jei stojančiųjų į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas mokymo vietas susidarys daugiau, negu bus vietų, pirmumo teisę turės mokiniai, kurie profesinėje mokykloje tais pačiais metais baigė pagrindinio ugdymo programą, kurie dėl pablogėjusios sveikatos negali dirbti darbo pagal anksčiau įgytą kvalifikaciją, taip pat asmenys, kurių mokymosi pasiekimų rezultatai geresni.
Galimybe mokytis valstybės nefinansuojamoje vietoje, tai yra savo lėšomis, galės pasinaudoti tie mokiniai, kurie norės patekti į itin populiarias programas, į kurias stojančiųjų kasmet susirenka daug daugiau, negu yra vietų, pavyzdžiui, į fotografo mokymo programą, taip pat tie asmenys, kurie valstybės lėšomis jau yra įgiję pirmą ir antrą profesinę kvalifikaciją.
LAMA BPO sukurtas priėmimo planavimo įrankis profesinėms mokymo įstaigoms leidžia ne tik lanksčiai ir skaidriai skirstyti finansuojamas profesinio mokymo vietas, bet ir išvengti siūlomų programų dubliavimo su tame pačiame regione esančiomis profesinio mokymo įstaigomis.
